Kaip teigiama iniciatyvos iniciatorių puslapyje 4procentai.lt, iniciatyvą pradėjo išskirtinai verslo organizacijos: Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK).
Iškart po šios iniciatyvos starto, skeptikams kilo keli klausimai. Pirmiausia, puslapyje nėra nurodomos priemonės, kaip būtų galima surinkti reikalingas lėšas. Iniciatyvai sukurtame interneto puslapyje viso labo rašoma, jog iniciatyvą palaikantis verslas „sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų“ ir taip pat teigiama, jog priemonių, kaip tvariai finansuoti gynybą „politikai, verslas ir visuomenė yra pateikę labai daug ir labai įvairių“. Tad kokie tie įvairūs sprendimai?
Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalyvavęs Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) pirmininkas Vidmantas Janulevičius teigė, jog šiuo metu verslas sutiktų 1 proc. didinti pelno mokestį ir 1 proc. didinti PVM mokestį. Padidintas pelno mokestis leistų surinkti papildomai 122 mln. eurų, o PVM mokesčio didinimas – dar 288 mln. Kitų papildomų priemonių gynybai surinkti, verslas šiuo metu nesiūlo.
Šiemet Lietuvos gynybos išlaidos siekia 2,7 proc. nuo BVP - 0,2 proc. sudaro vienkartinis bakų solidarumo mokestis. Taigi, iš tiesų kalbame apie 2,5 proc. nuo BVP siekiantį biudžetą, arba 2,09 mlrd. eurų išlaidų. Kalbama, jog kitų metų biudžete gynybai turėtų būti numatomi 3 proc. nuo šalies BVP. Tam reikėtų rasti apie 400 mln. eurų, o norint padidinti biudžetą iki 4 proc. nuo BVP – net pusantro milijardo eurų.
Nepaisant to, jog verslo bendruomenė siūlo didinti gynybai skiriamą biudžetą iki 4 proc. nuo BVP, jų pačių pasiūlymų užtektų tik įgyvendinti kitų metų planus – t.y pasiekti 3 proc. lygį.
LPK pirmininkas – verslui neturi tekti visa našta
LPK pirmininkas Vidmantas Janulevičius teigia, jog be mokestinių priemonių, verslas prisidės ir kitais būdais. Pavyzdžiui, verslas siūlo savo sąskaita siųsti darbuotojus atlikti savaitės trukmės civilinės gynybos apmokymus, kai tik šalyje bus organizuojamos karo komendantūros, regioninės atstovybės, susijusios su gynyba.
„Mūsų nuomone, mes turime paruošti rezervą, kaip pagalbą kariuomenei, užnugario veiklai. Šiai veiklai paprastų civilių samdyti negalime, nes jie yra tam neparuošti. Anksčiau ar vėliau, Izraelio, ar mums artimesnės Suomijos metodu, mes siūlome verslui savo sąskaita siųsti žmones savaitės trukmės apmokymams. Mes paskaičiavome, kad vien pramoninkų konfederacija išleistų pusantro milijardo eurų. Tai būtų verslo įnašas, kuriant visuomenę, gebančią pasipriešinti agresijai“, – kalbėjo V. Janulevičius.
LPK pirmininkas mano, jog nors verslo bendruomenė (taip pat ir LPK) inicijavo diskusiją, ne tik verslas turėtų prisidėti prie didesnio gynybos finansavimo.
„Neteisinga vien tik apmokestinti ir sakyti, kad verslas turi nešti visą naštą, kai paprastas žmogus turbūt irgi norėtų gyventi saugioje šalyje“, – pabrėžė LPK pirmininkas.
Seimo opozicija netrukus pastebėjo, jog Lietuvoje 15 proc. siekiantis pelno mokestis yra mažesnis, nei kaimyninėse šalyse – kitose šalyse jis siekia 20 proc. Tad demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis rėžė, jog pelno mokestis turėtų būti padidintas ne vienu, o penkiais procentiniais punktais. Tokiu atveju, mokestis būtų tokio paties dydžio, kaip ir kaimyninėse šalyse.
Su tokiu pasiūlymu kategoriškai nesutinka LPK – jų vertinimu, Lietuva taptų nepalankia šalimi investicijoms. V. Janulevičius pastebi, jog nors pelno mokestis kitose šalyse yra didesnis, kaimyninėse šalyse mokesčių sistema veikia kiek kitai – yra numatomos paskatos reinvestuoti.
„Kaimyninėse šalyse pelno mokestis gal ir yra 20 proc. punktų, bet ten yra reinvestuojamas pelnas – vadinasi, nesumoki mokesčių, jei reinvestuoji į gamybines priemones, naujus įrengimus, stataisi gamyklą. Jeigu tokios sąlygos būtų Lietuvoje, pelno mokestis auginimas nesukurtų reikiamos sumos, kurios reikia, norint investuoti į gamybą“, – sakė V. Janulevičius
„O jeigu kalbėtume apie 5 proc. (ką kalbėjo S. Skvernelis), reikėtų įvesti paskatą reinvestuoti“, – pridūrė V. Janulevičius.
O štai Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo nuomone, pasiūlymai ženkliai apmokestinti verslą kiršina visuomenę.
„Bandoma sukiršinti verslą su visuomene. Mokesčiai, kurie bus didinami, turėtų būti kiek įmanoma plokštesni. Papildomas 1 proc. pelno ir 1 proc. PVM mokestis nedaro žalos nei verslui, nei visuomenei. Plokščias mokestis būtų vos juntamas, bet surinktų reikalingas pinigų sumas“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Profsąjungos verslo poziciją vertina skeptiškai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė Žinių radijo laidoje teigė, jog 4 proc. šalies gynybai inciatyva yra sveikintina. Tačiau, ji kategoriškai nesutiko su pasiūlymais didinti PVM mokestį – anot jos, tai apsunkintų gyvenimą socialiai jautrioms grupėms.
„Visada nukenčia socialinės apsaugos sritis, iš kurios politikams paimti atrodo lengviausia“, – kalbėjo LPSK pirmininkė.
I. Ruginienė nurodė, jog papildomą milijardą šalies gynybai surinkti tikrai įmanoma padidinant pelno mokestį verslui, numatant progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM),
„Mūsų vertinimu, papildomas 5 proc. pelno mokestis būtų normalus žingsnis, atstatantis lengvatą, kurią verslas gavo dar 2009 metais. Galėtume numatyti didesnį pajamų progresyvumą per gyventojų pajamų mokestį – kas gauna 100 tūkst. ar daugiau pajamų per metus, tikrai galėtų sumokėti didesnius mokesčius. Galbūt vertėtų panaikinti mokestines lengvatas antrai ir trečiai pensijų pakopai ir lėšas skirti gynybai“, – svarstė I. Ruginienė.
LPSK pirmininkė taip pat pabrėžė, jog surinktus pinigus reikėtų skirti ne tik ginkluotei, bet ir civilinei saugai – anot jos, pratybų tikrai trūksta.
Žinių radijo laidoje V. Janulevičius teigė, jog kai kuriems išsakytiems pasiūlymams pritartų, o kitiems – ne. Tiesa, jis nekonkretizavo, kurie iš profsąjungų išsakomų pasiūlymų tiktų verslo bendruomenei.
Valdantieji vertina kaip drąsią priemonę, bet pasigenda detalių
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, jog pasiūlymą didinti krašto apsaugos išlaidas mato kaip „drąsią, skambią“ priemonę, kuri pirmiausia padės susitarti dėl kitų metų biudžeto, kuriame šalies gynybai skirti 3 proc. nuo šalies BVP.
„Aš žiūriu taip – siekiame 4 proc., kad tvariais šaltiniais pasiektume 3 proc. finansavimą“, – sakė M. Lingė.
Vis dėlto, M. Lingės nuomone, pasiūlymas nėra itin gerai detalizuotas. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas taip pat pabrėžė, jog nesutiktų su opozicijos ir profsąjungų siūlymu didinti pelno mokestį 5 proc.
„5 proc. pelno mokesčio didinimas yra kraštutinė priemonė. Girdime, kad tada išsikraipys komercinė aplinka“, – teigė biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Seimo nario teigimu, kol kas numatomi modeliai, pagal kuriuos verslas mokėtų daugiausiai 2 proc. didesnį pelno mokestį, nors manoma, kad gali užtekti ir 1 proc. didesnio mokesčio. Jis taip pat pabrėžė, jog staigiai didinti finansavimą krašto apsaugai gali būti sudėtinga ir dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, padidinus šaukimo tempus, ypač pritrūktų tiek personalo (instruktorių, puskarininkių), tiek infrastruktūros šauktiniams parengti.
Galiausiai, M. Lingė teigė, jog neatmetama ir galimybė skolintis.
„Skolos klausimas taip pat neatmetamas. Pateiktas biudžeto modelis, kuriame lėšos suskirstytos į kintančią ir nekintančią dalį. Ir kintančioji dalis, kuri gali siekti nuo 100 iki 450 milijonų eurų – visa tai galėtų būti padengiama skolintomis lėšomis“, – sakė M. Lingė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog pagrindiniams gynybos projektams įgyvendinti prireiks apie 3-3,5 proc. nuo šalies BVP, priklausomai nuo to, kada jie bus įgyvendinti.
„Didiesiems trims projektams – visuotiniam šaukimui, Vokietijos brigados priėmimui, nacionalinės divizijos suformavimui, reikia nuo 3 iki 3,5 proc. BVP, priklausant nuo konkrečių metų. Siūlome dalį finansuoti tvariais pajamų šaltiniais, o dalį pasiskolinti“, – aiškino finansų ministrė.
Ji taip pat teigė, jog tik didinti mokesčių verslui neplanuojama – G. Skaistė sakė, jog bus siekiama „balansuoti sistemą“.
„Visuose keturiuose siūlymuose numatomas pelno mokesčio didinimas 1-2 proc. punktais, kita dalis surenkama per lengvatų siaurinimą, grįžimą prie mokesčių paketo, kuris buvo pasiūlytas Seimu“, – kalbėjo G. Skaistė.
Finansų ministrė teigė, jog šiuo metu pateikti siūlymai, kaip būtų galima finansuoti 3 proc. siekiantį biudžetą – kol kas apie papildomas išlaidas nekalbama.
Socialdemokratai su pasiūlymais nesutinka
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) verslo iniciatyvą didinti gynybos biudžetą iki 4 proc. vertina skeptiškai. Anot socialdemokratės Rasos Budbergytės, finansavimą reikėtų didinti pamažu, o šiuo metu svarbiausia susitarti dėl visuotinio šaukimo.
„Kažkas man atrodo paėmė, ir nuo lubų nuklijavo tuos keturis procentus. Socialdemokratai suvažiavimo metu priėmė nutarimą, kad ilguoju laikotarpiu reikia didinti biudžetą iki 3,5 proc., bet ilguoju laikotarpiu. Iniciatyvos gražiai atrodo, bet jų sveikinti nenoriu ir manau, jog pirmiausia reikėtų susitarti dėl tokių dalykų kaip visuotinis šaukimas“, – iniciatyvą kritikavo R. Budbergytė.
Socialdemokratės nuomone, verslas galėtų sumokėti bent 3 proc. papildomo verslo mokesčio – tai padėtų surinkti apie 360 mln. eurų, be to, socialdemokratai siūlo išleisti gynybos obligacijas, kurias galėtų įsigyti piliečiai. Anot jų, tai būtų tvaresnis sprendimas, nei skolintis. Taip pat socialdemokratė palaiko profsąjungų pasiūlymą naikinti lengvatas pensijų fondams.
„Mūsų supratimu, geras yra profsąjungų pasiūlymas. 270 mln. eurų iš valstybės biudžeto, kurie dabar keliauja į antros pakopos pensijų fondus, galėtų būti lengvai gynybai nukreipta suma.
Daugelis mūsų nesupranta, kodėl valstybė turi finansuoti privačius pensijų fondus. Tos ydingos pratybos reikėtų atsisakyti, dabartinė situacija su gynybos finansavimu būtų gera proga tai padaryti“, – kalbėjo socialdemokratė.
R. Budbergytė taip pat pabrėžė, jog socialdemokratai kategoriškai nesutiks su bet kokiu pasiūlymu, didinančiu PVM mokestį.
Kaltina baimės sėjimu
Savo ruožtu tiek R. Budbergytė, tiek LPSK pirmininkė I. Ruginienė tvirtino, jog investicinei aplinkai Lietuvoje labiau kenkia grėsmingi kai kurių politikų perspėjimai apie neišvengiamą karą. Nors jos nepatikslino, apie kurį politiką kalba, galima numanyti, jog laidos dalyvės minėjo anksčiau išsakytas grėsmingas Gabrieliaus Landsbergio mintis.
„Investicinė aplinka yra prasta ne dėl mokesčių sistemos, o nes mūsų politikai bene kasdien gąsdina karu – jie net neabejoja, kad karas vyks rytoj. Koks investuotojas čia norės investuoti dideles sumas“, – klausė profsąjungų konfederacijos pirmininkė.
Panašias mintis išsakė ir R. Budbergytė.
„Buvo liūdna girdėti, kad karo erdvėje atrodome kaip karo isteriją ir kitas negatyvias žinias transliuojanti valstybė, lyginant su kaimynėmis valstybėmis – Estija, Latvija, Estija. Nors karo grėsmės visiems yra vienodos“, – teigė R. Budbergytė.
„Manau, jog tokia retorika naudojama einant į rinkimus“, – pridūrė socialdemokratė.
