• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar tikite stebuklais? Jei šį klausimą užduotumėte Nyderlanduose gyvenančiai lietuvei Vilijai Stančiauskaitei, ji nedvejodama atsakytų, kad tiki. Vienas toks įvyko prieš jos akis 2017-aisiais, kai medikai nebeteikė vilčių, kad jos sūnus išgyvens ir siūlė jam „komfortišką mirtį“, tačiau lemtingą minutę įvyko didysis stebuklas ir sūnus atsimerkė.

8

Ar tikite stebuklais? Jei šį klausimą užduotumėte Nyderlanduose gyvenančiai lietuvei Vilijai Stančiauskaitei, ji nedvejodama atsakytų, kad tiki. Vienas toks įvyko prieš jos akis 2017-aisiais, kai medikai nebeteikė vilčių, kad jos sūnus išgyvens ir siūlė jam „komfortišką mirtį“, tačiau lemtingą minutę įvyko didysis stebuklas ir sūnus atsimerkė.

REKLAMA

30 metų Nyderlanduose gyvenanti 62-ejų V. Stančiauskaitė – ne tik energetinė terapeutė, Reiki mokytoja, Tibeto dubenų garso ir vibracijos terapeutė, nuotoliniu būdu mokanti šių terapijų ir terapijos salono „WI Yn“ įkūrėja, bet ir knygos „Stebuklo galia“ autorė.

2018 metais išleistoje knygoje ji atvirai aprašo savo susidūrimus su stebuklais ir tikrą, neapgražintą savo ir sūnaus Justino gyvenimo istoriją – nuo pat tarybinių laikų iki šių dienų. Kaip sako pati Vilija, jų istorija netelpa į jokius logikos dėsnius.

REKLAMA
REKLAMA

„Ši knyga gali įkvėpti kiekvieną patikėti, kad stebuklai įmanomi, o viltis miršta paskutinė, kad nėra nieko neįmanomo. Stebuklai egzistuoja, patikėkite! Tik reikia atverti sąmonės duris į Dieviškąjį Aš“, – sako ji.

REKLAMA

Pasakodama apie knygą, pašnekovė nesunkiai renka žodžius jai apibūdinti: atvira, šokiruojanti, jausminga, nuotaikinga, nepaisant visų iššūkių ir sunkumų, kuriuos teko sutikti savo kelyje.

„Tai mano gyvenimo išpažintis, kurią vainikuoja tikrų tikriausias stebuklas“, –  priduria V. Stančiauskaitė.

Komos būsenos sūnui siūlė „komfortišką mirtį“

Šiandien Vilija džiaugiasi kiekviena diena ir skaičiuoja dienas, kol su savo šrilankiečiu vyru kraustysis gyventi atgal į Lietuvą – įsigijo butą Palangoje ir sodą Kretingoje, nes būtent čia bus jų jaukus kampelis po ketverių metų išėjus į pensiją.

REKLAMA
REKLAMA

O jos sūnui Justinui jau 33-eji, jis – sveikas, laimingas vyras, savarankiškai gyvena bute Breda mieste.

Ir jo pomėgių sąrašas netrumpas: groja elektrine gitara, skaito knygas, domisi istorija ir tuo, kas vyksta pasaulyje, su draugu, gyvenančiu tame pačiame daugiabutyje, vakarais žiūri filmus, žaidžia šachmatais, dienomis eina pasivaikščioti į parką.

Išgirdus tai sunku patikėti, kad prieš septynerius metus, kai jam buvo 26-eri, medikai siūlė suteikti jam eutanaziją ir nebeteikė vilčių, kad jis pabus iš komos. Tada ir įvyko didžiausias gyvenimo stebuklas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viskas vyko 2017-aisiais. Medikai sūnui Nyderlandų ligoninėje sėkmingai išoperavo širdį, tačiau po dviejų dienų įvyko netikėtas įvykis – jam į smegenis išsiliejo kraujas.

„Nyderlandų gydytojai konstatavo klinikinę mirtį. Justinas buvo gaivinamas, prijungtas prie kvėpavimo aparatūros. Ir štai 26-erių metų buvęs prieš tai visada sveikas ir linksmas jaunuolis įkrito į komą.

REKLAMA

Jam būnant komos būsenoje dvi dienas, gydytojų konsiliumas priėmė sprendimą suteikti sūnui tuoj pat komfortišką mirtį. Suleisti morfijaus ir numarinti, nes tapo, pagal neurologus, Justinas „daržove“, – prisimena Vilija.

„Stebuklas!“ sušuko net slaugytoja

Kol vieniems atrodo, kad vilties nebėra, kiti iš paskutiniųjų tiki, kad viltis miršta paskutinė ir stebuklai gyvenime įvyksta. Iki paskutinės sekundės pašnekovė sako tikėjusi ir dariusi viską, kad sūnus atsibustų, nors nuolat girdėjo, kad metas atsisveikinti.

REKLAMA

Ji atvirai sako aiškiai supratusi viena: „Kai mūsų šypsena – kasdieninė būsena, pamirštame Dievą. Tačiau kai kiekviena savo ląstele pajunti nepakeliamą dvasinį skausmą, prisimeni, kad turi ne tik kūną, bet ir sielą.“

Būtent tada, stovint akistatoje su mirtimi, Vilija neprarado tikėjimo, kad stebuklai šioje žemėje vyksta, jei širdyje nemiršta viltis. Vilties ji niekada neprarado ir įvyko tai, ko nesitikėjo niekas – sūnus pabudo iš komos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nyderlanduose 13 gydytojų skubėjo numarinti mano sūnų, o kai atėjo toji lemtingoji minutė, mano sūnus atsimerkė ir prakalbo. Jo smegenys buvo užpiltos krauju, sutinusios, įsirėmusios į kaukolę, smegenų vingiai išnykę. Tik gydytojai nespėjo jam suleisti morfijaus.

Justinas prabudęs iš komos prakalbo trimis kalbomis: lietuvių, olandų ir anglų. Jis buvo aklas, paralyžiuotas, bet nebuvo „daržovė“. Seselė tuomet suriko: „Stebuklas!“ – lemtingą akimirką prisimena mama.

REKLAMA

Būtent ši patirtis ir pastūmėjo parašyti knygą, kaip gyvą liudijimą suguldyti viską juodu ant balto, kad ir kiti, atsidūrę kryžkelėje, sunkiausiuose momentuose, galėtų rasti atsakymus, kaip išlikti stipriems, kai žemė slysta iš po kojų.

Įvyko tai, ko nesitikėjo net pati

Kaip pati pasakoja, nusprendė parašyti knygą, kad žmonės neįkristų į pesimistines prognozes ir patikėtų – stebuklai įmanomi, tik reikia kovoti ir jais tikėti. Ir tai nėra vienintelis stebuklas, nugulęs knygoje – jų buvę ir daugiau.

REKLAMA

„Vidinis žmogaus Dievas su Viešpačio pagalba geba kurti stebuklus. Tik nereikia įjungti loginio mąstymo ir bandyti viską paaiškinti, nes užblokuoja stebuklus. Tiesiog atverkime širdis ir sielas stebuklo galiai!“ – nedvejodama sako Vilija.

Tikra, nesumeluota ir iki skausmo atvira V. Stančiauskaitės istorija sujaudino ne vieną. Knygą ji išleido ir olandų kalba ir įvyko tai, ko nesitikėjo net pati – ši knyga yra Nacionalinėse Nyderlandų bibliotekose ir įtraukta į dvasingų knygų, kurias rekomenduojama perskaityti, sąrašą studentams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nustebau, kad mano knyga tame sąraše ir studentai ją skaito ir kartu su manim juokiasi ir verkia“, – atvirauja ji.

Tačiau, ko gero, geriausiai viską nusako skaičiusiųjų atsiliepimai. Kai kurie pasakoja, kad į rankas paėmę knygą negali jos paleisti iki ryto, kol „nesuryja“ kiekvieno puslapio, kiekvieno parašyto žodžio.

„Kita skaitytoja olandė pasakojo, kad pradėjo skaityti mano knygą ir metė visus namų ruošos darbus, kol neperskaitė. Vyrui olandui tą dieną teko pačiam gamintis vakarienę“, – juokiasi ji prisimindama šias istorijas.

REKLAMA

Vis tik, tai pasakojimas ne tik apie jos kovą už sūnų, bet ir jos gyvenimo dienoraštis, aprašymas ilgo ir vingiuoto kelio per nesėkmes ir išbandymus į harmoningą ir laimingą gyvenimą.

Autorė atvirai sako – daug sudėtingų gyvenimo įvykių sudėjo į knygą, viską išdėstė nuoširdžiai ir nenuslėpdama net sunkiausių detalių.

Išgyventi teko be galo daug: depresiją, vienatvę, klaidžioti ieškojimų klystkeliais, vėliau sekė energetinės terapeutės darbo sėkmė, o po santykių su tironu olandu vyru, pagaliau sutiktas išrinktasis iš Šri Lankos.

Užvis svarbiausia, anot pašnekovės, ką ji nori perteikti – priminimą, kad tikėti stebuklais būtina, nes jie ima ir įvyksta tada, kai mažiausiai to tikimės ir įžiebia viltį, kai kiti ją jau laidoja.

samone -nesamone ,bet jei pats nori tai kodel ir ne....
Va todėl eutanazija yra visiška nesąmonė. Nes numarins sveikus žmones, organų kažkam gal prireikė.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų