Nuostoliai siekia dešimtis milijonų
Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas dėkojo Latvijos tarnybų atstovams. „Baigtos trys didžiulės tarptautinės operacijos. Noriu pasidžiaugti, kad politinis sprendimas įkurti dvi tarnybas davė puikių rezultatų. Tai įrodo, kad bendradarbiavimo schema veikia“, - sakė ministras.
Anot jo, bendradarbiaujant šioms tarnyboms buvo išaiškintos trys tarptautinės nusikalstamos grupuotės, turinčios 19 narių, kurios į Estijos, Latvijos ir Lietuvos biudžetus nesumokėjo 33 mln. litų. Šios grupuotės steigė fiktyvias įmones, perpardavinėjo cukrų, sviestą, sūrį nemokėdamos PVM mokesčio.
Skaičiuojama, kad šių įmonių uždirbtas pelnas siekė 93 mln. litų per metus.
Stebina verslininkų abejingumas
„Mūsų tikslas kuo daugiau pinigų ištraukti iš šešėlio. Vadinamoji cukraus byla nėra toks naujas tyrimas, analogiškas tyrimas buvo vykdomas praėjusiais metais Kaune. Kas yra originalu – tas yra kartojama“, - sakė FNTT prie VRM direktorius vidaus tarnybos generolas Kęstutis Jucevičius. Anot jo, labiausiai nustebino verslininkų abejingumas, nes pirkdami cukrų mažesne nei rinkos kaina, jie turėjo suprasti, kad tai – nešvarus reikalas.
Fiktyvios bendrovės maisto produktus parduodavo Estijoje, Lenkijoje, Latvijoje registruotoms bendrovėms, kurios perparduodavo juos įmonėms-tarpininkėms, o šios didiesiems prekybos centrams, didžiausioms konditerijos gamybos įmonėms.
Tarpininkavusios Lietuvos ir Latvijos bendrovės nemokėjo valstybei PVM, o po 3–6 mėnesių baigdavo ūkinę veiklą. Gautas pajamas kartu su pridėtinės vertės mokesčiu tarpininkės pervesdavo į Latvijos, Estijos ar lengvatinio apmokestinimo įmonių sąskaitas, esančias užsienio bankuose, kurias vėliau legalizuodavo ar išgrynindavo.
Ant Gariūnų – didelis šešėlis
Pasak FNTT vadovo, didelis galvos skausmas lieka Gariūnų turgavietė, kurioje dar praėjusią savaitę buvo sulaikytas asmuo su milijonu litų grynųjų. „Akivaizdu, kad Gariūnai yra didelė turgavietė, kuri gali mesti didelį šešėlį. Manome, kadtai tikrai ne paskutinis tyrimas šioje prekyvietėje“, - sakė K. Jucevičius.
Jis aiškino, kad perkantieji prekes iš Kinijos nenori vežtis šimtų tūkstančių litų, todėl atsiranda poreikis, kad už tas prekes būtų kažkokiu būdu sumokėta. Todėl į šią grandinę pritraukiami asmenys, kurie turi ofšorines kompanijas ir iš jų daro apmokėjimus už prekes skirtas Gariūnų prekeiviams, o prekeiviai su jais atsiskaito grynaisiais pinigais.
Pasak D. Barakausko, finansinių nusikaltėlių schemos vis sudėtingėja, tačiau nusikaltimus išaiškinti padeda bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis.
Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos Finansų policijos valdybos Finansinės žvalgybos skyriaus viršininkas Māris Vītols sakė, kad yra dėkingas Lietuvai už efektyvų bendradarbiavimą, kuris leido sustabdyti tokio masto valstybės turto grobstymą.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Latvijos ambasados Lietuvoje antroji sekretorė Ieva Cesniece. Po konferencijos buvo apdovanoti įvairaus laipsnio Lietuvos ir Latvijos tyrėjai.
