Nuotraukose matyti, kad mergaitė jaučiasi visiškai pasitikinti savimi, o puozuoja geriau negu daugelis vyresnių manekenių. Įsijautimas į kiekvienos fotosesijos vaidmenį kelia įspūdį, kad modelio darbas jai visai ne naujiena.
10-metė Thylane Blondeau (nuotr. iš vaizdo įrašo)
Thylane yra prancūzų televizijos žvaigždės bei drabužių dizainerės Veronikos Loubry ir buvusio futbolininko Patricko Blondeau duktė.
Užsienio naujienų portalai rašo, kad mergaitė į mados pasaulį įžengė būdama labai jauna. Pirmasis jos pasirodymas, kurio metu buvo pristatyta Jean Paul Gaultier mados kolekcija, vyko 2005 metais, kai Thylane buvo vos ketverių.
Daugelis turbūt užsipultų tėvus, kurie savo dukrą nuo pat mažų dienų skatina dirbti mados pramonėje. O mados ekspertai nesutaria ar ateityje mergaitė taps populiariausia podiumų žvaigžde, ar visgi pasuks kita linkme – kas arčiau vulgarumo.
10-metė Thylane Blondeau (nuotr. iš vaizdo įrašo)
Praėjusį gruodį „Vogue Enfants“ žurnale pasirodžiusios Thylane fotografijos ne vienam kelia siaubą dėl pernelyg ryškaus makiažo, o pasaulis diskutuoja ar mergaitė, nuo mažens dirbanti modeliu, nėra pasmerkta pernelyg ankstyvai brandai. Tuo tarpu kiti ja žavisi ir teigia, kad gyvenime ji – paprasta gražiai išauklėta mergaitė, o po kelerių metų taps garsiausiu pasaulio supermodeliu.
10-metė Thylane Blondeau (nuotr. iš vaizdo įrašo)
Nors moters seksualumas ir jo demonstravimas yra tik moters pasirinkimas, tačiau šiai mažajai gražuolei dar labai toli iki moterystės. Nepaisydami to, mados kritikai mano, kad fenomenalaus grožio mergaitė yra būsimas supermodelis, lygina jos veidą su Brigitte Bardot, sako, kad jos veidas simetriškesnis už pačios Claudios Schiffer.
Pati mergaitė vienoje iš nuotraukų pozavo be viršutinių drabužių. Teigiama, kad jų atsisakė savo noru, nes marškinėliai jai pasirodė šioje fotosesijoje nereikalingi. Yra žmonių, kurie sutinka, kad Thylane grožis neginčijamas, tačiau siūlo neskubėti ir leisti jai pabūti vaikų modeliu, siekiant išvengti bereikalingų skandalų.
Modelių agentūros vadovė: tėvai kuria nepagįstas iliuzijas
Balsas.lt paklausė nuomonės apie mažametes manekenes vienos garsiausių Lietuvos modelių agentūrų vadovės Medos Jonaitytės-Anayos.
„Kalbant apie šią konkrečią mergaitę Thylane, manau, kad tai buvo vienkartinis projektas, kuris turėjo konkrečią mintį, nesu tiksliai įsigilinusi į situaciją. Tačiau Amerikoje, kaip ir Lietuvoje jau nuo senų laikų vyksta kasmetiniai konkursai „Mažoji Mis“, kur iš vaikų daroma nežinia kas, pavyzdžiui jie vaikšto per podiumą su maudymosi kostiumėliais. Tokie renginiai neatitinka vaikų amžiaus ir kvepia nelabai skaniais dalykais, – mano Meda.–Tai vyksta jau seniai, kryptingai daromi tokio pobūdžio renginiai, kur tėvai leidžia pinigus ir jaučia kažkokį malonumą, kad jų vaikai užima kažkokias vietas, nors tuose konkursuose daromi makiažai ir aukštakulniai visiškai neatitinka jų amžiaus“.
Dėl tokių konkursų ir mažųjų modelių mokyklų veiklos M. Jonaitytė itin pasipiktinusi, kadangi, anot jos, modelio darbas reikalauja tam tikrų fizinių duomenų ir neįmanoma nuspręsti, pažiūrėjus į mažametį, kaip jis atrodys ateityje, o vaikas auga kupinas lūkesčių, kurie galbūt niekada nebus pateisinti: „Man niekada nepatiko, kaip motinai ir kaip žmogui, kai mažamečiai pateikiami įvaizdyje, kuris neatitinka jų amžiaus“, – sakė modelių agentūros vadovė.
Moteris pasakojo, kad gauna laiškų iš mergaičių, kurios pagal amžių galbūt ir galėtų dirbti, bet neatitinka modelių darbui keliamų fizinių reikalavimų. Tačiau jos ateina su kažkokių vaikų modelių studijų diplomais, galvodamos, kad jos moka tinkamai vaikščioti, pozuoti ir todėl gali dirbti modeliais: „Tokie dalykai mane piktina. Jeigu norima mergaitę supažindinti su grožiu, elegancija, tai galima leisti į šokių, muzikos ar dailės būrelį, kas plečia vaiko akiratį. Nes kol vaikas yra vaikas, jis ir turi tuo vaiku būti. Manau, kad kol mergaitė netgi nėra paauglė, neturėtų kišti į modelių pasaulį net mažojo savo pirštelio“, – nuomonę dėstė Meda.
Taip pat Meda piktinosi, kad dažnai jaunos mergaitės, kurių tėvai nuo mažų dienų jas veda į modelių pasaulį, skatinamos tuščiomis ir neaiškiomis viltimis, kad galės būti manekenėmis – o vaikas auga iš tiesų nė nežinodamas, koks tas darbas, prisikūręs iliuzijų. Be to, niekada negali žinoti, kaip vaikas atrodys po kelerių metų: „Jeigu vaiką pastoviai motyvuoji, kad „kai užaugsi būsi tokia, kaip šiame žurnale“, palaikai netikrais lūkesčiais, tai yra liūdna, o mano galva, net nusikalstama“, – piktinosi moteris.
Pasak M. Jonaitytės, negalima vaiko motyvuoti vien vizualiniais dalykais, nes net mados industrijoje daugiau pasiekia modeliai, kurių ne tik kūnas gražus. Daug lemia charakteris ir asmenybė. O modelio darbu verta pradėti domėtis tada, kai jau aiškūs ir fiziniai duomenys.
Medai baisiausia, kad į tokius spąstus vaikus palydi patys tėvai: „Gal tėvai nori, kad vaikai išpildytų tėvų neišsipildžiusius lūkesčius, gal jiems reikia pripažinimo, kad jų vaikas gražiausias. Tačiau manau, kad mama myli vaiką tokį, koks jis yra, todėl nežinau, kam čia reikia įrodinėti, kad jis gražiausias“, – svarstė ji.
Psichiatrė: privalu pagalvoti, kaip tai atsilieps vaikui
Portalas Balsas.lt taip pasiteiravo vaikų ir paauglių psichiatrės, Mykolo Riomerio Universiteto psichologijos katedros docentės Virginijos Ribakovienės nuomonės apie tokių jaunų mergaičių, greitai įžengusių į suaugusiųjų pasaulį, vystymąsi.
„Vaikystė turi būti vaikystė. Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo vaidmenį asmenybės formavimuisi. Vaikas turi praeiti savo socialinės ir emocinės raidos etapus. Tai yra saugumo, prieraišumo jausmai ankstyvoje vaikystėje, o vėliau, jaunesniame mokykliniame amžiuje itin svarbus tampa socialinis bendravimas su bendraamžiais, per kurį vaikas atranda save grupėje, mokosi bendrauti, spręsti konfliktus. Vaikui bendrauti su suaugusiais yra žymiai lengviau, nes jie priima vaiką su visais jo trūkumais ir privalumais, dažnai nuolaidžiaudami. Todėl tik bendraudamas su savo bendraamžiais vaikas supranta savo trūkumus ir privalumus, įgauna naujų socialinių įgūdžių. O jeigu vaikas iš anksto papuola į tokią situaciją, kuri sumodeliuota suaugusiųjų, jis praleidžia labai svarbų momentą socialinių santykių vystymosi prasme“, – teigė vaikų psichiatrė.
Pasak V. Ribakovienės, vaikas, gyvenantis suaugusiųjų surežisuotame pasaulyje, vėliau gali nesuvokti savo rolės ir dėl to gali nukentėti socialinis bendravimas ir emocinė branda.
Nors kol kas kalbame apie pavienių mažamečių mergaičių modelio darbą, tačiau, anot psichiatrės, tai gali būti užkrečiama: „Viena vertus, tai vieno vaiko problema, antra vertus, jeigu pradedame demonstruoti tokias jaunas manekenes su suaugusiųjų įvaizdžiais, jų kultūra, tai klausimas – ar tai nepaveiks ir kitų vaikų. Tai gali būti užkrečiama, nes vaikai pratę mėgdžioti tiek suaugusiuosius, tiek vieni kitus. Vaikai, matydami tokias bendraamžių nuotraukas, gali suvokti jas kaip teigiamą pavyzdį“, – mano V. Ribakovienė.
Psichologijos katedros docentė teigė, kad vaikai gali susižavėti tik blizgančiu modelių pasauliu, nepastebėdami dvasinių vertybių. Ypač didelė rizika mažamečiams, kuriems tėvai negali skirti pakankamai dėmesio: vaikai, kurie stokoja dėmesio, ima semtis identiteto iš juos supančio pasaulio, nelabai gebėdami tinkamai įvertinti savo pasirinkimo.
Tačiau V. Ribakovienė teigė, kad negalima vienareikšmiškai pasmerkti mados industrijos dėl mažamečių manekenių įtraukimo, nes reikia atsižvelgti ir į daugelį kitų dalykų, kurie galbūt lemia, kad vaikas vis dėlto nėra taip atitraukiamas nuo vaikystės, tačiau būtina atkreipti dėmesį į šio verslo komercinį pobūdį: „Vaiko asmenybę formuoja daug veiksnių, su kurie gali būti tiek teigiami, tiek neigiami. Svarbu yra šeima, draugų ratas, kaip vaikas jaučiasi artimųjų aplinkoje. Jeigu jis funkcionuoja, turi draugų, eina į mokyklą, atlieka funkcijas, kurios būdingos jo amžiui, tai tada didelės problemos nekyla. Jeigu buvimas modeliu yra vaiko talentas, tai galima tą talentą vystyti, tačiau visa tai reikia daryti labai atsargiai, nepamirštant, kad mados pasaulis ypatingai orientuotas į komerciją, blizgučius ir greitą sėkmę. Jie išnaudoja kiekvieną akimirką. Tai jų prekė, kurią jie parduoda visuomenei, mes turime tą suprasti. Todėl tai šeimos pasirinkimas, kaip jie vaiko talentą nukreips. Bet kokiu atveju, stumdami vaikus į suaugusiųjų pasaulį, mes turime gerai viską apmąstyti, kokias pasekmes tai gali sukelti vaikui“, – sakė psichiatrė.
