• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Ko gero, daugelis sutiktų, kad skolų našta yra viena nemaloniausių gyvenimo patirčių. Jei dar tenka turėti reikalų su antstoliais, nuolatinis pinigų stygius tik dar labiau apriboja galimybę jaustis laisvai. Atrodo, tik įsidarbini – ir jau žiūrėk, tavo atlyginimo nebėra: dalis arba net visas jis nukeliauja pas antstolius. Kokia iš tiesų yra tokia žmonių situacija Lietuvoje? 

Ko gero, daugelis sutiktų, kad skolų našta yra viena nemaloniausių gyvenimo patirčių. Jei dar tenka turėti reikalų su antstoliais, nuolatinis pinigų stygius tik dar labiau apriboja galimybę jaustis laisvai. Atrodo, tik įsidarbini – ir jau žiūrėk, tavo atlyginimo nebėra: dalis arba net visas jis nukeliauja pas antstolius. Kokia iš tiesų yra tokia žmonių situacija Lietuvoje? 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis pasakoja, kad šiuo metu Užimtumo tarnyboje yra apie 3 tūkst. registruotų asmenų, kuriems, specialistų nuomone, pagrindinė kliūtis užimtumui yra skolų turėjimas. „Vienas iš veiksmų, kuriuos esame įgyvendinę – tai tiek patys perkame paslaugas, tiek bendradarbiaujame su savivaldybėmis, kad jos nupirktų finansinio raštingumo paslaugas mūsų klientams. Finansų ekspertai padeda žmonėms susitvarkyti su skolomis, sužinoti, kokios skolos ir kur yra bei rasti būdus, kaip jas valdyti“, – teigia pašnekovas. 

REKLAMA

Pasirodo, vidutiniškai žmonės turi nuo 6 iki 8 skolų, o vidutinė skolos suma siekia apie 5 tūkst. eurų. Kartais skolos gali viršyti ir kelis tūkstančius eurų.

„Žinoma, pirmoji mintis, kuri kyla, yra ta, kad žmogus galbūt prisipirko nereikalingų dalykų, prisikolino ir dabar teks atsakyti už savo veiksmus. Tačiau paaiškėjo įdomus faktas, kad didžioji dalis visų skolų yra valstybei. Tai apima nesumokėtus vaiko išlaikymo alimentus, privalomo sveikatos draudimo įmokas, administracines baudas ir kitus panašius įsipareigojimus“, – vardina G. Darulis.

REKLAMA
REKLAMA

Šį skolų našta turi kelis poveikius: vieni žmonės įsidarbina, galbūt net nesuvokdami, koks yra jų skolų mastas. Kai prasideda išskaitymai, jie išsigąsta ir sako: „Ne, ne, aš negaliu dirbti legaliai.“

Net žinodami šią statistiką, galime pasakyti, kad skolininkams vis dar yra vilties. Skola tikrai nėra nuosprendis, ypač kai domiesi galimybėmis sumažinti šią naštą. Ar girdėjote apie „Skolų atostogas“? Pavyzdžiui, jei esate bedarbis ir įsidarbinate, „Skolų atostogos“ suteikia galimybę pusę metų „apsaugoti“ jūsų atlyginimą nuo skolų nuskaičiavimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ką reikia daryti? Pirmiausia, reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užimtumo tarnyba antstoliui atsiunčia pažymą, o pats žmogus turi išreikšti savo valią: kaip ir kiekvienoje civilinėje byloje, jis turi raštu pateikti prašymą, kad nori pasinaudoti „Skolų atostogomis“. Tuomet dokumentai pasiekia antstolį. Jei skolos yra pas kelis antstolius, jie pasidalija šia informacija tarpusavyje.

REKLAMA

Pasak statistikos, nuo 2024 m. liepos 1 d. antstolių išieškoma dalis nuo minimalios algos sumažėjo net tris kartus – iki 10 proc., nepriklausomai nuo to, kiek žmogus turi skolų. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, bus išskaičiuojama 30 proc., o iš pajamų, didesnių nei dvi minimalios algos – 50 proc. Tai reiškia, kad dirbančio skolininko piniginėje liks žymiai daugiau lėšų. Išskaitos nesikeis tik turintiems jautrių kreditorių, tokių kaip išlaikymo ir žalos atlyginimo reikalavimai.

Daugiau informacijos apie skolų atostogas www.skolanenuosprendis.lt

Gairės:
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
Gairės:
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų