Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro atstovė ir „Prabilk“ projekto koordinatorė Rita Šakinytė-Petrovė teigia, kad 2023 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog 77 proc. Lietuvos gyventojų yra išgyvenę seksualinį priekabiavimą.
„Tai nėra konkrečiai apie darbo aplinką, bet mano atrodo, šitas skaičius yra pakankamai iškalbingas ir svarbus paminėti. Ir kitas svarbus skaičius, kad 80 proc. nesikreipia (pagalbos – tv3.lt)“, – sako R. Šakinytė-Petrovė.
Visgi, anot „Prabilk“ projekto koordinatorės, Lietuvoje vis dar skiriama per mažai finansavimo iniciatyvoms, kurios padeda su seksualiniu priekabiavimu susiduriantiems asmenims.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis akcentuoja, kad pastarieji įvykiai parodo, kad Lietuvoje yra neveiksmingai tvarkomasi su seksualinio priekabiavimo atvejais.
„Yra toks viešumo paradoksas, jeigu sistema gerai veikia, paradoksaliai tokie atvejai neišeina į viešumą, nes labai anksti būna su tokiais žmonėmis darbovietėse atsisveikina. Todėl mes turime viešumą liudijančias neveikiančias sistemas“, – sako L. Šedvydis.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas taip pat siūlo apsvarstyti klausimą ir ar reikėtų apibrėžti tam tikrus pakeitimus Seimo statute, sprendžiant ar priekabiavimo klausimus Seime reikėtų spręsti teisiškai.
Reikia keisti teisinę tvarką
Baudžiamosios teisės ekspertė Ilona Michailovič pastebi, kad dažnai pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl seksualinio priekabiavimo yra nutraukiami dėl to, jog remiantis Baudžiamuoju kodeksu būna nenustatytas nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas.
Tačiau tai, anot ekspertės parodo, jog yra būtina įvykdyti tam tikrus Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kadangi šiuo metu įtvirtinta, jog seksualinis priekabiavimas galimas tik tada, jeigu vyksta tiesioginis seksualinis bendravimas.
„Seksualinio priekabiavimo atvejų yra mažai dėl 2 būtinų sąlygų <...> vienas žmogus turi būti pavaldus kitam, tik tai tada laikoma, kad galimas seksualinis priekabiavimas, o kitas, tai seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekis. Tai yra galimas kaltininkas turi norėti seksualinio bendravimo ir seksualinio pasitenkinimo ir čia yra kitas paradoksas. Tai, kas įtvirtinta kodekse, tai yra įstatymo leidėjų žinutė žmonėms, kad seksualinis priekabiavimas yra įmanomas tada, kada tai siejama su seksualiniu bendravimu arba, kitaip tariant, seksu“, – sako I. Michailovič.
Lyčių lygybės ekspertė ir VšĮ „Ribologija“ vadovė Rugilė Butkevičiūtė sako, kad reikėtų keisti visus Baudžiamojo kodekso reglamentus, kuriuose yra kalbama apie seksualinius nusikaltimus.
Pasak lyčių lygybės ekspertės, Baudžiamajame kodekse būtina įdėti „sutikimo“ sąvoką ir keisti su priekabiavimu prie vaikų susijusius reglamentus, kurie, anot jos, šiuo metu yra neveikiantys.
Be to, R. Butkevičiūtė taip pat pabrėžia, jog Lietuvoje valstybiniu mastu nėra numatyta jokia strategija, kuria būtų kalbama apie seksualinio smurto prevenciją.
„Dabar galima inicijuoti nacionalinę strategiją dėl seksualinio smurto prevencijos veiksmų plano. Mes neturime tokios strategijos, mes dabar einame aklai ir kur nors bandome nueiti“, – teigia R. Butkevičiūtė.
Patiriantys priekabiavimą bijo kreiptis
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) teisininkė Renata Vanagelienė pastebi, kad problemų kartais kyla ir dėl to, jog LGKT yra apribota dėl subjektų, kuriuos ji gali nagrinėti, tirdama galimus seksualinio priekabiavimo atvejus, dėl to, kad dalis galimų atvejų įstatymuose nėra reglamentuoti.
„Yra tik tai Darbo kodekse lygių galimybių įstatymas ir baudžiamasis įstatymas, kuris numato būtiną pavaldumo aspektą, nagrinėjant skundus. Dėl seksualinio priekabiavimo Seime, kaip ir sakyčiau nėra tokio reglamentavimo, pagal kurį ir galėtume pritaikyti įstatymą“, – aiškina R. Vanagelienė.
Be to, LGKT teisininkė pažymi, kad tarnyba per metus gavo tik iki 6 skundų dėl galimai patirto seksualinio priekabiavimo, o problemų kelia tai, jog žmonės paprasčiausiai bijo apie tai kalbėti.
„Jeigu žmogus, darbuotojas nori tęsti darbo santykius, jis bijo prabilti apie tai, o jeigu pasako, jeigu kreipiasi į tarnybą, tai kita problema yra įrodymai. Ne visada darbuotojai turi įrodymus“, – sako R. Vanagelienė.
LGKT teisininkės teigimu, dažnai žmonės nežino, jog santykiuose su darbdaviais darbo vietoje galima įrašinėti pokalbius ir vėliau juos pateikti kaip galimus įrodymus dėl seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo dėl lyties. Ji taip pat pabrėžia, kad itin svarbūs yra ir galimų liudytojų parodymai.
Tam, jog žmonės bijo kreiptis dėl seksualinio priekabiavimo, antrina ir Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, kuri teigia, jog taip yra ir dėl to, jog pasitaiko ir tokių atvejų, jog galimą seksualinio priekabiavimo veiksmą atlikęs žmogus lieka paprasčiausiai nenubaustas.
„Girdėjau labai kraupią istoriją, papasakojo žmogus, kuriam pasipasakojo mergaitė, išsireikalavusi nesakyti nei kokia mokykla, nei koks mokytojas, bet tai yra regione. Merginos bijo eiti į tam tikrą pamoką pas tam tikrą mokytoją vyrą, kiek nors apsinuoginusios rankas, kaklą, kojas, nes mokytojas priekabiauja. Ir bandė skųstis mokyklos vadovybei, vadovybė nutildė“, – pasakoja D. Asanavičiūtė, pridurdama, kad apie patirtą prievartą bijoma kalbėti ir dėl to, nes bijoma susilaukti ir visuomenės smerkimo.
Moterų informacijos centro kuratorė Jūratė Šeduikienė priduria, kad jos manymu, žmonės dažnai dėl seksualinio priekabiavimo nesikreipia, kadangi jo neatpažįsta ir nemano, kad tai yra seksualinis priekabiavimas, todėl problema yra nesprendžiama.
Dėl to Moterų informacijos centro kuratorė pažymi, jog didelį dėmesį reikia skirti ir švietimui.
„Kas vyksta pas mus švietimo sistemoje, kaip mūsų moksleiviai atpažįsta seksualinį priekabiavimą? Ar sijono pakėlimas, patempimas už kasytes ar pliaukštelėjimas per užpakalį, kas tai yra? Ar tai yra juokeliai, ar tai visgi yra seksualinis priekabiavimas?“, – klausia J. Šeduikienė.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako Seime patyrusi seksualinį priekabiavimą
Buvusi parlamentarė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė praėjusią savaitę teigė, jog praėjusios kadencijos Seime ji patyrė seksualinį priekabiavimą – nepriimtinų veiksmų sulaukė iš tuometinio vyresnio kolegos, pirmadienį pranešė naujienų portalai „15min“ ir „Delfi“.
Portalui „15min“ politikė teigė, jog nederamo elgesio sulaukė praėjusios Seimo kadencijos pradžioje, kai jos vyras Simonas Urbonas feisbuke pasidalino jos nuotrauka, kurioje politikė užfiksuota nuoga nugara.
„Kaip tik buvo ta situacija, kai buvo mano nugaros skandalas – nuoga Seimo narės nugara ir natūralu, kad tą dieną ir tą savaitę buvo juokelių, susijusių su ta tema, ir kažkas pašiepė, kažkas pajuokavo, bet aš visa tai priėmiau kaip natūralų procesą, nes tiesiog vieni juokėsi iš to, kad Seimo nariui vyrui nugarą parodyti yra nieko tokio, o moteriai tai čia jau yra viskas – griūna pasaulis, visos žinios transliuoja ir taip toliau. Bet vienas kolega į tai sureagavo išskirtinai“, – sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Anot jos, vyresnio amžiaus kolega laidė įvairias replikas, o vėliau ėmėsi veiksmų.
„Tos replikos, kad parodyk ne tik nugarą, bet ir priekį, kaip norėčiau pamatyti daugiau, pasidarė toks nuolatinis reiškinys. Ir kitas momentas, kuris peržengė ribas ir dėl ko aš pradėjau smarkiai reaguoti, tai buvo fiziniai prisilietimai prie tos nugaros – paglostymai, staigūs priėjimai iš už nugaros ir panašiai, kas tikrai pradėjo kelti nerimą, nepasitikėjimą, baimę“, – sakė buvusi Seimo narė.
I. Kačinskaitė-Urbonienė teigė iš pradžių tai priėmusi kaip juoką, tačiau vėliau pagrasino kolegai, jog kreipsis į policiją ir į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Po įspėjimo kolegos priekabiavimai baigėsi.
Buvusi parlamentarė „15min“ sakė, jog visa tai truko apie mėnesį, o tuo metu dėl to jai buvo sutrikęs miegas, ji nesijautė saugiai eidama į darbą.
Ji taip pat sakė, kad minimas kolega Seime nebedirba, o jo pavardės ji neketina atskleisti dėl jo šeimos narių, „kuriems tai nebūtų malonu“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
