Dominykas Valaitis, „Gym+“ atstovas, naujienų portalui tv3.lt teigė, kad lankomumas sausio pradžioje augo daugiau nei 30 proc.
Jis tvirtino, kad nuo Naujųjų metų žmonės susiduria su „Nauji metai – naujas aš“ jausmu.
Entuziazmas pradeda silpti po trijų mėnesių
D. Valaitis tikinom kad dažniausiai žmonės renkasi sportą dėl fizinės formos palaikymo.
„Pastebime, jog auga ne tik bendras lankomumas, tačiau ir kitos mūsų paslaugos.
Grupinių treniruočių aktyvumas kyla bent 35%, o klientai norintys savo kūną papildyti vitaminu D ir apsilankyti soliariume – net 44%.
Kaip ir sniegas pavasarį, entuziastų entuziazmas po trijų mėnesių ima tirpti, klientai iš reguliarių 3 apsilankymų per savaitę dažniausiai renkasi 2“, – komentavo D. Valaitis.
Sporto klubų lankomume sezoniškumas vis dar juntamas gana ryškiai
Laikinai „Lemon gym“ direktorius pareigas einantis Darius Mikaila naujienų portalui tv3.lt tvirtino, kad pastebimas gana stipriai išaugęs klientų srautas.
„Lyginant su metų vidurkiu srautas padidėjęs apie 25%. Sportininkų skaičius mūsų klubuose ženkliai pradeda augti spalio-lapkričio mėnesiais, o sausį-vasarį jaučiame piką, kai aktyviai besilankančių sporto klube yra daugiausiai.
Lyginant su ankstesniais metais bendrai narių skaičius mūsų klubuose išaugęs apie 15%, tad matome, kad noras rūpintis fizine ir psichologine gerove per judėjimą ir aktyvumą tikrai populiarėja.
Sporto klubų lankomume sezoniškumas vis dar juntamas gana ryškiai, vasaros mėnesiais sportuojančių mažiau, o šaltuoju/tamsiuoju periodu sulaukiame daugiau klientų.
Džiugu, kad kiekvienais metais sportuojančių skaičius auga, vis daugiau klientų sportuoja ištisus metus, įskaitant ir vasarą“, – tvirtino sporto klubo laikinasis direktorius.
Vilniuje per ketverius metus beveik 2,5 karto sumažėjo sportuojančiųjų
Vilniuje per ketverius metus beveik 2,5 karto sumažėjo sportuojančių žmonių skaičius, rodo Vilniaus miesto sveikatos biuro duomenys.
„Remiantis 2022 m. duomenimis, vos vienas iš 9 suaugusių vilniečių (11,9 proc.) gali būti priskiriamas prie sportuojančių pakankamai, t.y. fizine veikla užsiima penkias dienas per savaitę po 30 minučių. Palyginimui, 2018 m. tokių vilniečių buvo beveik trečdalis (29,8 proc.).
Tai – garsus pavojaus signalas institucijoms, nes fizinis aktyvumas yra tiesiogiai susijęs su žmonių sveikata, savijauta ir ligų prevencija. Jeigu situacijos netaisysime, netrukus turėsime naujas ligonių kartas“, – lapkričio pabaigoje sakė Vilniaus miesto tarybos narė Vita Vitkutė-Degutienė.
Anot jos, fiziškai aktyvių gyventojų skaičius sostinėje ir visoje Lietuvoje ėmė mažėti su pandemija, kuri paskatino sėslesnį gyvenimo būdą, o šie įpročiai išliko iki šių dienų.
Pastebima, kad dėl fizinio aktyvumo trūkumo žmonės dažniau patiria ir psichologinių problemų, o pastaraisiais metais psichinės sveikatos problemomis besiskundžiančių gyventojų skaičius taip pat auga. Anot visuomenininkės, dalies šių psichinių sveikatos sutrikimų tikrai būtų galima išvengti, jeigu žmonės daugiau dėmesio skirtų sveikesnei gyvensenai, aktyviam laisvalaikiui, sportui.
„Kaip medikė, sportininkė ir Lietuvos Šaulių sąjungos narė, matau skaičių dinamiką ir augančias problemas, kurios kyla iš fizinio aktyvumo trūkumo. Jeigu nieko nedarysime, po 20 metų turėsime išlaikyti daug sergančių žmonių, taip pat kyla reali grėsmė neužauginti pilietiškų, sveikų ir laimingų vaikų. Jau šiandien beveik 50 proc. jaunuolių yra netinkami karinei tarnybai, o augančios psichinės sveikatos problemos ribos ir jų galimybes ateityje naudotis ginklu, tad tai vis labiau tampa ne tik asmeninės sveikatos, bet ir nacionalinio saugumo problema“, – įsitikinusi V. Vitkutė-Degutienė.
Jos teigimu, nors problema yra nacionalinė ir reikalauja valstybinių institucijų dėmesio bei pastangų, Vilnius gali parodyti iniciatyvą. Vaikų ir jaunimo sporto strategija būtų pirmasis žingsnis, kuris šią problemą spręstų labiausiai pažeidžiamoje socialinėje grupėje – vaikų ir jaunimo tarpe. Ši strategija turėtų apimti įvairius aspektus – nuo infrastruktūros tinkamumo įvertinimo iki skirtingų įstaigų pastangų sinchronizavimo įgyvendinant sporto ir sveikatinimo iniciatyvas.
Beje, su panašiomis problemomis dėl fizinio aktyvumo susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Antai visai neseniai Lenkija taip pat nusprendė ženkliai didesnį dėmesį skirti sportui ir fiziniam aktyvumui.
Planuojama, kad Vilniaus vaikų ir jaunimo sporto strategija bus parengta iki kitų metų rudens. Vėliau ji dar turėtų būti tvirtinama miesto tarybos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
