Kaip pastebi G. Stankūnavičius, paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo prasidėjo gana žiemiškai: vidutinė paros oro temperatūra vėl tapo žemesnė už 0 °C ir bent trečdalyje Lietuvos susidarė laikina sniego danga. Gruodis ir sausis – priešingai – labiau priminė vėlyvą rudenį, o sausio mėnesio paskutinė savaitė jau priminė netgi kovo vidurį ar pabaigą.
„Kalbant detaliau, sausio mėnuo Lietuvoje buvo nuo 2 iki 5 °C šiltesnis už normą, o paskutinė savaitė – šiltesnė 6–7 °C Rytų Lietuvoje ir 2–5 °C Vakarų. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo teigiama (+1,2 °C), žemiausia minimali per mėnesį tik -6,9 °C, o aukščiausia net – +7,6 °C. Pajūryje statistiniai duomenys labai panašūs: vidutinė temperatūra siekė +3,1 °C, minimali ir maksimali – atitinkamai -6,8 °C ir +8,6 °C“, – komentuoja klimatologas.
„Šįmet sausį aukščiausia oro temperatūra buvo beveik +10 °C, tačiau iki mėnesio rekordo (+14,9 °C) dar trūko“, – priduria jis.
Iš kur ta šilta žiema?
Viešumoje dažnai teigiama, kad tokia šilta žiema yra klimato kaitos padarinys. Ką tai iš tiesų reiškia, paaiškina G. Stankūnavičius.
„Paprastai klimato kaita veikia ir per pasikeitusią (anomalią) atmosferos cirkuliaciją. Praeitą mėnesį zoninis (vakarų–rytų krypties arba nuo vandenyno link žemyno) oro srautas buvo labai sustiprėjęs virš Šiaurės, o ypač Rytų Europos. Tokia situacija buvo palanki jūrinių oro masių advekcijai į žemyno gilumą.
Paskutinę mėnesio savaitę be didelio masto oro pernašos labai pasitarnavo gilių ir labai intensyvių Atlanto ciklonų serija, pasiekusi Vakarų Europą. Pirmasis buvo „Eowyn“, uraganiniais vėjais smogęs Airijai ir Britanijai sausio 24 d. Sekantis buvo kiek silpnesnis „Herminia“, štorminių ir uraganinių vėjų zona „atakavęs“ pietvakarinę Britaniją, Bretanės sritį Prancūzijoje ir Lamanšo sąsiaurį. Paskutinis serijoje „Ivo“ labiausiai paveikė Biskajos įlankos pakrantes ir Pirėnų kalnus.
Tokie labai intensyvūs ciklonai funkcionuoja kaip gerai veikiantys oro siurbliai, perpumpuojantys orą nuo subtropinių Atlanto akvatorijų link aukštesnių platumų. Pasiekę Vakarų ir Vidurio Europą jie su nedideliais nuostoliais tokį šiltą orą geba „perkelti“ ir į Baltijos regioną“, – nurodo klimatologas.
Sniego danga šiuo metu yra labai atsitraukusi į rytus. Pastovios sniego dangos visai nėra Lietuvoje, Vidurio Rusijoje, Rytų Ukrainoje, vakarinėje Kazachstano dalyje ir kitur.
Remiantis prognozėmis, sniego danga šiose vietovėse per artimiausias savaites susidarys ir galimai išsilaikys ilgiau.
Orų prognozė: aiškėja, ko sulauksime netrukus
Pasak G. Stankūnavičiaus, pastarosiomis dienomis gilūs Atlanto ciklonai keliauja šiauresnėmis trajektorijomis nei prieš savaitę, todėl ir didžiausi šilumos kiekiai pernešami į aukštas platumas.
Tuo metu rytinėje Baltijos jūros regiono dalyje vyraus aukštesnio slėgio laukas, per kurį trečiadienį–penktadienį slinks neaktyvus ir silpnėjantis atmosferos frontas.
„Oro temperatūra artimiausiomis dienomis bus labai panaši: nuo -1 – -5 °C naktimis iki -3 – +2 °C dienomis, beveik visomis dienomis truputį pasnigs, pajūryje numatomas lietus su sniegu.
Nuo penktadienio oro srautas ims keistis, sustiprės aukšto slėgio branduolys virš šiaurinės Rusijos ir virš didesnės Europos dalies įsivyraus rytinė oro pernaša. Stiprių šalčių nelaukiama, tačiau pragiedrėjus naktimis oro temperatūra kris iki -4 – -8 °C, dienomis 0 – -5 °C“, – prognozuoja klimatologas.
„Ilgalaikių orų prognozių duomenys, kad šalčiausias Lietuvoje, kaip ir visoje Vidurio Europoje, bus antras vasario dešimtadienis, o šilčiausia – paskutinė vasario savaitė“, – priduria jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
