„Skolų atostogos“ motyvuoja ilgalaikius skolininkus susirasti nuolatinį legalų darbą ir pradėti planuoti skolų grąžinimą bei, sutaupius lėšų, grąžinti dalį ar visas skolas“, – sako A. Jarošenko.
Jis atkreipia dėmesį, kad „skolų atostogos“ įsigaliojo tik nuo š. m. gruodžio 1 d., tad praktinio taikymo pavyzdžių kol kas nėra daug. Tačiau tikėtina, kad 2025 m. antroje pusėje jau bus galima visapusiškai įvertinti šios iniciatyvos naudą.
Primename, kad žmogus turi teisę į „skolų atostogas“ tuomet, jei paskutinius 6 mėnesius neturėjo darbo. Dar viena svarbi naujovė, kuri įsigaliojo nuo liepos 1 d. , yra tai, kad antstoliai (išskyrus tam tikras išimtis), išieškodami skolas iš darbo užmokesčio, gali nuskaičiuoti tik 10 proc. nuo MMA.
„Tai yra išties didelė pagalba žmogui, dirbančiam už minimalią algą, nes iš jo į rankas gaunamų 710 eurų, antstolis gali išieškoti tik 70 eurų. Problema tik ta, kad šiai dienai 9 iš 10 skolininkų to nežino. Žmonės vis dar galvoja, kad antstolis turi teisę išieškoti 30 arba 50 proc. darbo užmokesčio“, – sako A. Jarošenko.
Tai yra viena priežasčių, dėl kurios iki šiol skolininkai nenorėjo dirbti legaliai, nes žinojo, kad uždirbdamas, pavyzdžiui, 1000 eurų į rankas, apie 400 turės atiduoti antstoliui. A. Jarošenko mano, kad skola tiesiog „kabojo“, o delspinigiai didėjo. Reikia paminėti ir darbdavių nenorą įdarbinti su antstoliais reikalų turinčių asmenų dėl papildomos administravimo naštos.
Vilniaus arkivyskupijos Carito teisininkas, apibūdindamas labiausiai prasiskolinti linkusius žmones, mano, kad tai nepakankamai pajamų turintys vieniši vyresnio amžiaus žmones, vieniši tėvai ar vienišos mamos, auginančios vaikus. Taip pat jis sako, kad prasiskolina stabilių pajamų neturintys, tam tikroje socialinėje atskirtyje gyvenantys asmenys.
„Kiekvienas asmuo turi teisę į neliečiamas minimalias pajamas. Nors ši teisė ir yra įtvirtina Lietuvos teisės aktuose, ji nėra visada užtikrinama“, – mano pašnekovas.
Jei asmuo įsidarbina, jis turi pareigą informuoti apie tai antstolį. Antstolis, gavęs informaciją ir reikiamus dokumentus, privalo nustatyti to žmogaus sąskaitoje teisės aktuose numatytą disponuojamą sumą. Jei gyventojas neinformuoja antstolio apie įsidarbinimo faktą, tada iš jo gaunamo darbo užmokesčio antstolis nuskaito 2 kartus: iš darbdavio pervestą sumą ir iš sąskaitoje gauto atlyginimo.
Analogiška situacija yra su gaunamomis socialinėmis išmokomis. Nors iš šių išmokų išieškoti draudžiama, jei žmogus nepateikia reikiamos informacijos antstoliui, iš jų išieškoma.
„Tikriausiai būtų geriausia, kad tarp valdžios įstaigų bei asmenų vyktų sklandesnis bendradarbiavimas. Valstybinės institucijos turi duomenis apie tai, kad asmuo įsidarbino arba gauna kokias nors socialines išmokas ir užtektų, kad šią informaciją perduotų antstoliui. Pastebėjome, kad ne visi skolininkai turi įgūdžių nei naudotis elektroninėmis priemonėmis, nei efektyviai komunikuoti“, – sako A. Jarošenko.
Vilniaus arkivyskupijos Carito teisininko vertinimu, žmogui, kuris ilgą laiką nesprendė savo skolų problemų, savarankiškai sunku susiorientuoti situacijoje, neaišku nuo ko pradėti, kur kreiptis. Atkreiptinas dėmesys, kad darbas su įsiskolinimais reikalauja specialių žinių ir įgūdžių, tad ketinančiam šiuos klausimus spręsti savarankiškai, rekomenduotina pradžioje bent jau pasitarti su specialistu.
Žmogus, turintis įsiskolinimų, neretai jaučia atskirtį. Jis visaverčiai negali disponuoti ne tik savo lėšomis, bet jei skolos didelės, areštas būna nukreipiamas ir į nekilnojamąjį turtą. Tuomet atsiranda baimė būti iškeldintam ir „atsidurti gatvėje“.
Ieškoti pagalbos – ne gėda, tik reikia rasti savyje drąsos tą pagalbą priimti. Į Vilniaus arkivyskupijos Carito globojamų bendruomenių renginius ateina tie, kurie drįsta priimti pagalbą. O ji būna visokia, ne tik nuoširdus bendravimas, bet ir pagalba maisto produktais, rūbais, avalyne. Jei yra vaikučių, tuomet teikiama pagalba ir mokykliniais reikmenimis, knygomis. Jei vaikučiai maži – bendruomenė pasirūpina ir edukaciniais žaislais.
Vilniaus arkivyskupijos Carito savanorė Gabrielė Vencevičiūtė drąsina su finansiniais sunkumais susiduriančius žmones: „Didelė dalis žmonių, kuriuos teko sutikti, stengiasi stotis ant kojų, ieško darbo, domisi pagalba ir savo galimybėmis, todėl drąsa ateiti ir kreiptis dėl pagalbos gali būti naudinga visomis prasmėmis. „Carito“ dėka gali įvykti lemtingi susitikimai, kurie padės šeimai priimti atitinkamus sprendimus, atversiančius jai visas galimybes ir perspektyvas. Savanorystę „Carite“ laikau vienu prasmingiausių mano darbų. Mūsų organizacijoje suteikiama įvairi ir labai reikalinga pagalba. Tarp kitų priemonių suteikiama galimybė kartu švęsti šventes, dalyvauti rengiamosiose Kalėdų, Velykų ir kitose jaukiose vakarienėse, kuriose galima paragauti įvairių šventiškų patiekalų, kartu pasidalinti savo gyvenimu, rūpesčiais ir kasdienybe. Į visas rengiamas šventes galima atsivesti savo vaikučius, kartu švęsti šventes su dovanomis, pajusti bendrystę ir šilumą. Juk niekas nenori jaustis vienišas arba kažkaip atskirtas. Reikia tiesiog žinoti, kad pagalba yra šalia ir ji – labai nuoširdi“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!