Socialiniai tinklai – išbandymas savivertei ir tikrumo suvokimui
Vaikams ir paaugliams dažnai susidaro klaidingas įspūdis, kad kitų gyvenimas socialiniuose tinkluose yra „tobulas“. Kaip sako MDFT programos specialistė Roberta Butkevičiūtė, jaunimas nuolat lygina savo gyvenimą su kruopščiai atrinktomis akimirkomis, kurias mato socialinėje erdvėje. Tai sukelia psichologinį spaudimą, dėl kurio vaikai pradeda abejoti savo asmeniniais gebėjimais bei pasiekimais.
„Vaikų savivertė dažnai priklauso nuo to, kiek patiktukų ir komentarų jie surenka – šie įvertinimai tampa virtualiu savivertės matu. Tokiu būdu susidaro užburtas ratas: vaikai nuolat siekia pripažinimo internete, bet taip pat dažnai patiria nusivylimą, kai jaučia, kad jų realūs pasiekimai gyvenime nėra vertinami.“ – dalinasi specialistė.
Emocinės problemos: nerimas ir socialinė izoliacija
Per didelis laiko praleidimas socialiniuose tinkluose gali sukelti vaikams ir paaugliams daug emocinių iššūkių. MDFT programos specialistė Roberta Butkevičiūtė pastebi, kad vaikai dažnai pradeda lyginti save su kitais ir jaučia, kad nėra tokie „gražūs, veiklūs ar protingi kaip kiti.“ Tokie lyginimai ne tik mažina pasitikėjimą savimi, bet ir stiprina nepakankamumo jausmą, ypač kai vaikai mato, jog negali pasiekti skaitmeninėje erdvėje formuojamų idealų. Šis nuolatinis savęs menkinimas, kaip pastebi specialistė, gali sukelti lėtinį stresą, nerimą ar net depresiją, ypač kai vienintelis savivertės „matas“ tampa kitų reakcijos internete.
Tuo pačiu metu, socialinių tinklų vartojimas, kai jis tampa pagrindine bendravimo priemone, gali skatinti socialinę izoliaciją. Anot specialistės, nors jaunuoliai gali turėti šimtus virtualių draugų, jie vis rečiau renkasi gyvus susitikimus ar tiesioginį bendravimą. Tai ilgainiui gali silpninti tikrų ryšių poreikį, didinti vienišumo jausmą ir net skatinti priklausomybę nuo virtualios socializacijos, kai vienintelis „bendravimas“ vyksta per ekraną.
Dar vienas skaudus šiuolaikinės skaitmeninės aplinkos aspektas – patyčios internete, kurios dėl anonimiškumo gali būti ypač žiaurios ir sukelti gilius išgyvenimus. „Anonimiškumas internete ne tik sumažina socialinę atsakomybę, bet ir įgalina lengvesnį užgauliojimą bei įžeidinėjimus,“ – teigia MDFT programos specialistė Roberta Butkevičiūtė. Socialiniai tinklai tampa ne tik savivertės išbandymu, bet ir psichinės sveikatos iššūkiu. Didėjantis laikas prie ekranų jau yra pasekmė, su kuria tėvai, pedagogai ir visuomenė turi aktyviai dirbti, kad galėtų padėti apsaugoti augančią kartą.
Ką gali padaryti tėvai?
Tėvai, siekdami padėti vaikams išvengti socialinių tinklų neigiamo poveikio, pirmiausia turėtų skatinti atvirą dialogą apie tai, kas vyksta skaitmeninėje erdvėje ir kaip tai gali veikti emocinę vaiko savijautą. MDFT programos koordinatorė Gintarė Adomaitytė-Čičiurkienė dalinasi, kad vaikams yra svarbu priminti, jog matomi vaizdai internete ne visada atspindi realybę. Kartu verta formuoti sveiką kritinį požiūrį į tai, kas matoma socialiniuose tinkluose, o tėvai, patys atsakingai naudodamiesi šiomis platformomis, gali tapti vaikams pavyzdžiu, kaip išlaikyti sveiką balansą ir pagarbą kitiems.
Taip pat svarbu nustatyti aiškias ribas, kad socialiniai tinklai neužgožtų kitų kasdienio gyvenimo veiklų. Gintarė Adomaitytė-Čičiurkienė pabrėžia, kad vaikams yra svarbu turėti struktūruotą dienotvarkę, kurioje interneto naudojimas būtų ribotas, tuo pačiu, kad dienotvarkėje būtų numatytas laikas ir kitoms įvairioms veikloms. Pavyzdžiui, tokios užklasinės veiklos kaip sportas ar skaitymas gali padėti vaikams išvengti priklausomybės nuo socialinių tinklų. Tėvai taip pat gali skatinti vaikų domėjimąsi pozityviais, edukaciniais ar įkvepiančiais profilių kūrėjais, kurie skatina sveiką požiūrį į save ir kitus.
SOS vaikų kaimai Lietuva MDFT programos koordinatorė Gintarė Adomaitytė-Čičiurkienė primena, kad skaitmeninio raštingumo ugdymas yra vienas iš esminių aspektų, padedančių vaikams suprasti, kaip saugiai elgtis internete ir atpažinti galimus pavojus. Be to, tėvai turėtų padėti vaikams išmokti reguliariai peržiūrėti privatumo nustatymus, laikytis amžiaus reikalavimų ir vengti asmeninės informacijos viešinimo. Tokie įpročiai padeda vaikams suformuoti sveiką ir atsakingą požiūrį į socialinių tinklų naudojimą.
