Ilgos eilės, netolygus medikų pasiskirstymas, ypač apsunkintas patekimas pas gydytojus rajonuose, medikų krūviai ir darbo sąlygos – įsisenėjusios problemos veja viena kitą.
Daliai jų spręsti Arūno Dulkio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ėmėsi net 6 reformų įgyvendinimo. Jei dalis jų nekėlė didesnių prieštaravimų, dėl kitų karštos diskusijos virė ne tik tarp politikų, bet ir medikų, sveikatos įstaigų vadovų, pacientų organizacijų.
Daugiausiai mandatų rinkimuose iškovojusi Lietuvos socialdemokratų partija ne kartą deklaratyviai žadėjo stabdysianti A. Dulkio reformą.
Portalo tv3.lt kalbinta socialdemokratė Orinta Leiputė, pastarąją kadenciją dirbusi Seimo Sveikatos reikalų komitete, patikino, kad nuo šių planų iš esmės neatsitraukiama.
„Kadangi vienos iš tų reformų pažengusios daugiau, dėl kitų visi nieko nespėta padaryti, tai mes tikrai jas peržiūrėsime ir kai kur gal reikės daryti tam tikrus veiksmus.
Kalbant apie tą patį pavėžėjimą matome problemas, kad priimtas sprendimas funkcijos neperduoti savivaldybėms, nes nebuvo paskaičiuotos lėšos, bet ir dabar niekas nepasikeitė – nėra nei transporto, nei tinkamos paslaugos, nei atliepiami visų grupių, kuriems reiktų pavėžėjimo, poreikiai, ypač kai sveikatos paslaugos taip nutolusios.
Taigi bandytume peržiūrėti tų paslaugų priartinimą ir kai kur sprendimus gal ir stabdyti. Bet negali griauti to, kur procesai yra labai smarkiai pažengę. Vertinsime situaciją pagal tai, kas pasiteisina, o kas – ne“, – kalbėjo perrinkta Seimo narė.
Peržiūrės kriterijus paslaugoms išlikti
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė dar pernai vasarą pritarė SAM iki 2028-ųjų šalyje pertvarkyti ligoninių tinklą. Politikė dar prieš porą mėnesių skambiai teigė, kad „valdžios noras visas sveikatos paslaugas sukoncentruoti penkių didmiesčių ir stambesnių rajonų ligoninėse yra nesuvokiamas“.
„Įžūliai meluojant, kad paslaugos artinamos prie žmonių, iš tikrųjų gydymo įstaigos, pagalba ir gydytojai vis labiau tolsta ir tampa sunkiai pasiekiama didelei daliai rajonų gyventojų. Daugumoje savivaldybių stabdomas akušerinių, vaikų ligų gydymo ir chirurginių paslaugų teikimas“, – tuo metu dėstė parlamentarė.
Paklausta, ar dabar bus ketinama peržiūrėti numatytus suteikiamų paslaugų apimčių kriterijus mažesnėse gydymo įstaigose, kurie apspręs kai kurių skyrių išlikimą, O. Leiputė tvirtino, kad logikos kai kur išties pasigenda.
„Reikėtų įvertinti, ar viskas yra logiškai numatyta, pavyzdžiui, Jonavos ligoninėje turi būti 300 ar 600 gimdymų per metus tam, kad jį finansuotų. Tikrai galima svarstyti šį klausimą, juolab kai privačioje klinikoje per metus gali būti 32 gimdyvės ar išvis leista gimdyti namuose. Tai, mūsų galva, yra nelogiškų dalykų. Tad kai kur gal reiktų peržiūrėti reikalavimus tam tikrų skyrių veiklos užtikrinimui.
Matome, kad yra numatyti pertekliniai gydytojų budėjimai, nors yra ta pati telemedicina, kuria galima pasinaudoti echoskopuojant. Pavyzdžiui, yra Prienų ir LSMU bendradarbiavimas – pats veiksmas atliekamas Prienų ligoninėje pacientui atvykus kažkada vakare, o klinikose yra kabinetas, kur gydytojai, matydami vaizdą, rašo išvadą ir rekomendacijas, ką daryti toliau“, – dėstė socialdemokratė.
Ji konstatavo, kad dėl dabartinės situacijos blogai visiems – ir patys miesto gyventojai didžiosiose ligoninėse dėl išaugusių paslaugų paklausos jų negauna laiku, o kitiems čia reikia atvažiuoti iš kitų miestų, kad išvis kažką gautų.
Kaip pritraukti medikus į rajonus?
Valdančioji koalicija nurodo žadanti „stabdyti slenkančią sveikatos paslaugų privatizaciją, užtikrinti deramą jų tinklą regionuose, mažinti eiles sveikatos įstaigose“. Paklausta, kaip konkrečiai ketinama pagerinti paslaugų prieinamumą ir pritraukti gydytojus į regionus, O. Leiputė aiškino, kad dar neįsivažiuoja jau priimti sprendimai.
„Jau dabar yra patvirtintas planas, numatytos lėšos, tik visi veiksmai labai vėluoja – yra rezidentūros bazės, kurios galėtų priimti jaunus medikus regionuose, bet mentorių apmokymai, kurie turėjo startuoti metų pradžioj, dar neprasidėjo.
Aišku, jauni žmonės, rinkdamiesi darbo vietą, vertina visus aspektus – kitas paslaugas, koks darželis, mokykla, neformalus ugdymas ir t.t. Labai sudėtinga spręstis šiuos klausimus, žinodami neaiškias ligoninių perspektyvas periferijoje dalis renkasi didžiuosius miestus ir patys apie tai atvirai pasako.“
Pasak O. Leiputės, dabartinę situaciją dėl medikų pasiskirstymo įvertinti turėtų padėti jau priimtas įstatymas – numatoma bazė, kurioje būtų matoma, kiek kokioje įstaigoje kas dirba. „Žinome, kad gydytojai išsibarstę dalimis etatų po daug įstaigų“, – sakė ji.
Be jau buvusios valdžios priimtų sprendimų politikė įvardijo dar vieną galimą priemonę, kuri leistų pacientui bent nevykti paslaugos į kitą miestą – gydytojas atvažiuotų pats atlikti nesudėtingas operacijas, procedūras:
„Yra tokia diskusija, kad medikas, kuris turi licenciją ir gydymo įstaiga turi tinkamą licencijuotą patalpą ir komandą reikiamoms procedūroms atlikti, galėtų važiuoti ją atlikti į Lazdijus ar Kupiškį, kad pacientams nereikėtų važiuoti į Kauną, Panevėžį ar Vilnių. Gydytojas galėtų laisviau judėti ir nebūtinai turėtų dirbti toje įstaigoje.“
Ne visos įstaigos deklaruoja laikus
Paklausta, ką konkrečiai daryti, kad eilės taptų mažesnės, pašnekovė priminė, kad siūlytos pataisos dėl įpareigojimo įstaigoms įkelti vizitų laikus į išankstinę pacientų registravimo sistemą sukėlė labai aštrias diskusijas.
„Kai prieš daugiau nei 1,5 mėnesio turėjome komiteto posėdį, pateikti duomenys, kad tik 37 proc. visų vizitų atsiduria sistemoje. Bet čia kalbama tik apie tas įstaigas, kurios sudariusios sutartis su ligonių kasomis. Jei vizitai nedeklaruojami, žmonės negali pasirinkti, kur tą paslaugą gauti greičiau. Tai norėjome įstaigas įpareigoti deklaruoti laikus, bet buvo argumentuojama, kad tai yra dideli pinigai tai sistemai palaikyti. Taigi tą reikėtų spręsti, nes žmonės galėtų lengviau pasirinkti, jei vizitai būtų vieši“, – kalbėjo O. Leiputė.
Nors valstybė įpareigoja gydymo įstaigas specialisto konsultaciją suteikti per 1 mėnesį, realybė tokia, kad patekimo pas gydytoją laukiama mėnesių mėnesiais, o per mėnesį nebent pateksi į eilę talonėliui gauti. Pasak parlamentarės, čia yra dvipusė problema:
„Viena, kad turi skambinti konkrečią dieną, pavyzdžiui, spalio 10-ąją, kad užsiregistruotų lapkričio mėnesiui. Jei tą dieną prisiskambinai per vėlai, talonėlių nebėra, skambini lapkričio 10-ąją, kad galėtų užsiregistruoti gruodžiui. Kad to nebūtų, atsirado eilės į eiles.
Bet kita problema atsirado, kalbama apie tai, kad nėra deklaruojami laisvi vizitai, bet žmonės patys pasirenka gydytoją. Jei atsiliepimai geri, gydytojas išreklamuotas, eilė dar labiau ilgėja. Gal reikia drausti? Faktas, kad tai sutrumpintų eilę, bet pacientai būtų labai nepatenkinti, nes jie turi savo įsivaizdavimus, lūkesčius“, – kalbėjo parlamentarė.
Privačioms įstaigoms nori daugiau kontrolės
Tuo metu kalbėdama apie privačių sveikatos įstaigų vaidmenį parlamentarė teigė, kad jokio nusistatymo prieš jas neturi, tačiau pabrėžė, kad sąlygos turėtų būti vienodos.
„Manome, kad turėtų būti daugiau teisingumo, nes dabar, mūsų galva, privačios turi daugiau laisvės veikti ir mažiau kontrolės nei viešosios įstaigos. Jei jos yra orientuotos į pelnus ar nesudaro sutarčių ar ima už paslaugą papildomas lėšas, už kurias apmoka ligonių kasos, tai tokių dalykų neturėtų būti. Tai ties tuo galvojame padirbėti daugiau.
Nesame prieš privatų sektorių, bet turėtų būti lygios sąlygos. Dabar, pavyzdžiui, atėjus atlikti tyrimą, už kurį sumoka ligonių kasos, tavęs paklausia, nori jį atlikti su senesniu aparatu ar naujesniu – jei naujesniu, plius 30 eurų, jei nori išsinešti įrašytus duomenis, dar 20 eurų. Matome didelį lupikavimą, taip neturėtų būti – jei įstaiga gauna valstybės lėšas, jos turėtų būti ir kontroliuojamos“, – kalbėjo O. Leiputė.
Kaip didelę problemą mato Vakarų regioną
Paklausta, kokius matanti didžiausius „gaisrus“ sveikatos sistemoje ir kaip juos spręsti, Seimo naujokė, „Nemuno aušros“ atstovė, Lina Šukytė-Korsakė teigė, kad prasčiausia situacija dabar yra Vakarų Lietuvoje, kai sujungus kelias įstaigas buvo įsteigta Klaipėdos universiteto ligoninė.
„Mūsų partijos programoje yra įrašytas vienas darbų – visų sveikatos įstaigų auditas, susižiūrėti visą teisinę informaciją, kad išsiaiškintume, kokia yra situacija. Visi mato Vakarų regioną – tai yra pati didžiausia problema, šiandien jis yra sugriautas“, – tvirtino pati kelis dešimtmečius uostamiesčio ligoninėje pradirbusi parlamentarė.
Pasak jos, ligoninės sukauptos milijoninės skolos paprasčiausiai yra neūkiškumo pasekmė. Taip pat jai klausimų kėlė ir įdiegtas naujas struktūros ir valdymo modelis, kuriuo pati ligoninė gyrėsi kaip itin perspektyviu žingsniu.
Ji konstatavo, kad šiandien situacija rajonuose tragiška, trūksta gydytojų. „Reikia atlikti analizę, nėra normalaus tyrimo, kiek kokių reikėtų specialistų, universitetai turėtų bendradarbiauti. Dabar gi didžioji dauguma gydytojų dirba privačiose įstaigose, o ta močiutė iš Balbieriškio neturės susimokėti papildomai 50 eurų. Ji neturės, kaip ir atvažiuoti iki tos vietos.
„Pavyzdžiui, kiekviena įstaiga perka informacinę sistemą, tai Lietuva yra taškas žemėlapyje, nupirkime vieną gerą sistemą, įstaigos ją įsigis, kur viskas bus matoma, tyrimai, konsultacijos“, – sakė L. Šukytė-Korsakė.
Regionuose situacija baisi, žmonės sensta ir negauna paslaugų. Suprantu, kad mes gyvename miestuose, gal turime gerą šeimos gydytoją, kuris gal ir pasirūpina, bet kaip regione vyresniam žmogui atvažiuoti, pasidaryti kažkokius sudėtingesnius tyrimus. Dabar praktiškai viskas yra sugriauta.
Dabar Palangoje ne sezono metu sako, kad gali ligoninės priėmimo skyrius būti be chirurgo, kad veš į Klaipėdą. Tai kaip tam žmogui grįžti – su pavėžėjimo paslauga, kokie bus kaštai?“ – svarstė L. Šukytė-Korsakė ir kartu kritikavo, kad pavėžėjimo paslaugos dabar yra užkrautos greitajai pagalbai, kuri turėtų visų pirma užtikrinti skubią pagalbą.
Pasak parlamentarės, kita vertus, nereikia stebėtis, kad gydytojai nenori važiuoti dirbti į regionus. „Ar gali ten važiuoti suteikti tas paslaugas – pažiūrėkite, per kokius vargus kiti vyr. gydytojai ar direktoriai praeina, kol gydymo įstaiga gauna galimybę ambulatoriškai teikti vienokią ar kitokią paslaugą“, – komentavo Seimo naujokė.
Pasigenda vieningos elektroninės sistemos, kontrolės
L. Šukytės-Korsakės svarstymu, šalies gydymo įstaigose turėtų veikti bendra informacinė sistema. „Pavyzdžiui, kiekviena įstaiga perka informacinę sistemą, tai Lietuva yra taškas žemėlapyje, nupirkime vieną gerą sistemą, įstaigos ją įsigis, kur viskas bus matoma – tyrimai, konsultacijos ir kt.
Be abejo, reikia infrastruktūrą pagerinti, yra dar iš posovietinių laikų likusios ligoninės, kad ir personalas turėtų kur pailsėti, paprasčiausiai arbatos atsigerti, nes ne visuose skyriuose kabinetuose yra tos galimybės, reikia suteikti orias darbo sąlygas“, – dėstė ji.
Seimo narė tvirtino, kad dabar ir eilės dalinai dirbtinai sudarytos, reikia didesnės kontrolės: „Turi būti ir pačios gydymo įstaigos interesas ir siekiamybė, kad šeimos gydytojas ne tik už kiekvieną prisirašiusį pacientą gauna pinigėlius ir nesuteikia tiek paslaugų, kiek priklauso.“
Pasak parlamentarės, svarbiausia užduotis gydymo įstaigų vadovams – nešvaistant lėšų gauti kiek įmanoma maksimalų rezultatą. „Pati iki šiol visada taip dirbau. Iš kur paimti tų pinigų? Kai atėjau į vicemerės pareigas, pamačiau kaip skirstomi pinigai, tai pasakiau, kad jei 30 metų būtume šitaip dirbę kaip šiandien Klaipėdoje, tai miestas būtų kaip Nica“, – pareiškė ji.
Profesinės sąjungos: „Norime pastovumo“
Portalo tv3.lt kalbintos medikų profesinės sąjungos gi rezervuotai vertino su rinkimais besikeičiančias valdančiąsias jėgas, tačiau pabrėžė, kad labiausiai norisi pastovumo.
„Labiau norisi sveikatos sistemoje tęstinumo – kas gero pasiekta, tą paliekame ir tobuliname kitką. Kitaip nieko nebus. Norėtųsi, kad nebūtų taip, kad viena valdžia sukūrė sveikatos centrus, kita naikins, nes viskas blogai. Jei jau padarėme, tai toliau tęskime ir bandykime iš to rasti racionalų grūdą, kam tai buvo padaryta“, – kalbėjo Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) vadovė Rūta Kiršienė.
Ji konstatavo, kad, nepaisant buvusio ministro pažadų apie 80 proc. sveikatos paslaugų arčiau namų, realybė skausminga.
„Medikų krūviai dideli, visuomenė sensta, paslaugų poreikis tik didėja. Faktas, kad žmonės rajonuose stokoja paslaugų, jiems pakankamai sudėtinga pakliūti. Matome ir užleistus atvejus, nes ne visi gali nuvažiuoti į tretinio lygio įstaigas.
Dienos stacionaras, dienos chirurgija – visa tai yra labai gerai, bet nėra pooperacinio stebėjimo, žmonės paliekami su skausmais. Paimtas skandinavų modelis ir perkeltas mums, bet visos sistemos nėra sukurta, todėl reikia dar padirbėti“, – konstatavo profesinės sąjungos atstovė.
Ji sutiko, kad dalies skyrių mažesnėse ligoninėse uždarymas – valdžiai galbūt ir lengviausias sprendimas, nes paprasčiausiai trūksta medikų.
Medikai sensta, o paslaugų poreikis tik auga
Lietuvos slaugos specialistų asociacijos prezidentė Aušra Volodkaitė paantrino, kad krūviai tik didėja, slaugytojų trūksta ir didžiosiose sveikatos priežiūros įstaigose, o rajonuose, regionuose trūkumas jaučiamas dar labiau.
„Bendruomenė amžėja, artėja prie pensinio amžiaus, o kai kur slaugytojai dirba ir jo sulaukę, nes nėra, kas juos pakeičia. Reikia paruošti ne tik daugiau slaugytojų, bet ir susigrąžinti, kurie išvykę į užsienį, dirba privačiame ar kituose net ne sveikatos priežiūros sektoriuose, kur randa ir geresnį užmokestį, ir geresnį psichologinį klimatą“, – pastebėjimo ji.
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė vylėsi, kad naujieji valdantieji imsis peržiūrėti greitosios darbuotojų pensinį amžių: „Darbuotojų senėjimas yra problema, sistema iš esmės dabar laikosi ant vyresnių medikų pečių – kiek krauna, tiek veža. O jaunimas jau turi visai kitas galimybes – gali vykti savaitgaliais padirbėti ir į užsienį.“
Vis tik medikė abejojo, kiek paslaugas dar galima sugrąžinti į rajonus.
„Kiek tuos tris plaukus bešukuosi, šukuosenos nepadarysi, nieko nebus, reikia ženkliai didinti finansavimą, kad darbuotojus išlaikytų šiame sektoriuje. Mažai priklauso, kas ateina į valdžią, nes partijos nesusitaria, kad būtų ženkliai didėjantis nuoseklus finansavimas“, – konstatavo J. Keburienė.
