Plaučių vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų ligos atvejų, dauguma jų – jau pažengusių stadijų.
Nerodo jokių simptomų
VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila konstatavo, kad situacija šiandien bandant laiku aptikti plaučių vėžį nėra gera ir nieko nesiimant tik blogės.
„Plaučiai yra toks organas, kuris neturi skausmo receptorių, o jiems nesant nėra jokio signalo, kad darosi kažkas negero. Plaučių vėžys gali rastis dviejose vietose – pačiuose plaučiuose, jų audinyje, ir bronchuose.
Jei jis pradeda augti plaučių audinyje ilgą laiką, kol nebūna labai didelis, jis niekaip nepasireiškia, tad nebus ir jokių požymių. O jei jis auga bronche, po tam tikro laiko, navikui pasiekus tam tikrą dydį, gali pasireikšti kosuliu. Bet labai dažnai į tokį požymį žmonės numoja ranka.
Todėl absoliuti dauguma plaučio vėžio atvejų yra diagnozuojama tada, kai žmogus kreipėsi, nes kažkas yra negerai plaučiams. Tai reiškia, kad plaučių vėžys dažniausiai jau būna labai įsisenėjęs. Ir iš diagnozuotų atvejų absoliuti dauguma yra 3 ir 4 stadijos“, – portalui tv3.lt dėstė jis.
Mitas, kad serga tik užkietėję rūkoriai
Pasak gydytojo, vienas didžiausių mitų, kad plaučių vėžys gresia tik ilgą rūkymo stažą turintiems žmonėms.
„Tai yra mitas, kuris anksčiau didesne dalimi buvo realybė, bet dabar situacija keičiasi. Prieš kokius 50–60 metų maždaug 85 proc. visų plaučių vėžio atvejų buvo tiesiogiai sukeliama tabako rūkymo. Dabar nerūkančių žmonių dalis didėja, o rūkančių – mažėja. Tuo metu bendrai sergančiųjų plaučių vėžiu tik daugėja“, – konstatavo E. Danila.
Pašnekovo aiškinimu, taip yra dėl kelių priežasčių. Visų pirma, visuomenė senėja ir yra vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių.
Dabar nerūkančių žmonių dalis didėja, o rūkančių – mažėja. Tuo metu bendrai sergančiųjų plaučių vėžiu tik daugėja
„Kas atsitinka vyresniame amžiuje? Tokių žmonių regeneracinės savybės yra daug blogesnės nei jauname amžiuje ir vykstant ląstelių regeneracijai vis atsiranda mutacijų, todėl bendrai daugėja susirgimų vėžiu. Kodėl daugėja būtent plaučių vėžio? Čia prisideda galingas, nenumaldomas ir vis stiprėjantis veiksnys – besikeičiantis klimatas ir didėjantis oro užterštumas“, – dėstė pulmonologas.
Didelė problema – didėjantis užterštumas
Pasak jo, matoma, kaip mėnesių mėnesiais dalyje teritorijų nebėra lietaus, vyksta sparti urbanizacija, klimato šiltėjimas.
„To rezultatas – daug didesnė kietųjų dalelių koncentracija, kuri atsiranda ne tik kažkur tuo metu degant miškui ar durpynams, tai yra intensyvios pramonės, automobilių išmetamų dūmų pasekmė. Taip pat miestai didėja, gyventojų kiekis juose auga ir ta koncentracija lemia, kad kietosios dalelės ir aktyvūs deguonies junginiai pradeda žaloti plaučius.
Ir ypač bendro senėjimo kontekste tai lemia, kad, kaip prognozuojama, per kokius artimiausius 10 metų rūkančių asmenų, kurie sirgs plaučių vėžiu, bus mažuma. Didesnė dalis bus nerūkančių, kažkada rūkiusių ar rūkančių pasyviai, tai yra kai kažkas šeimoje ar artimoje darbo aplinkoje rūko. Taigi ta problema tikrai nemažės“, – teigė profesorius.
Įkaitais tampa visi
Pasak jo, to galima bandyti išvengti priimant tam tikrus asmeninius sprendimus, bet tai iš esmės – globalūs klausimai.
„Kai kalbame apie kietąsias daleles, jos ore gali išbūti savaitėmis ir nukeliauja šimtus ir tūkstančius kilometrų. Tai jei didžiausia pasaulio teršėja Kinija nepakeičia savo politikos, mažytė Lietuva labai didelių sprendimų galios neturi.
Kitas dalykas, žmogus renkasi, kur gyvens – miesto centre ar užmiestyje, ar eis pabėgioti rytais kažkur gatvėmis, ar parke. Reikia atkreipti dėmesį, kad sportuodamas žmogus kvėpuoja giliau ir dažniau, taigi per plaučius „pravaro“ dar daugiau to užteršto oro. Galbūt žmogus gyvena kažkur prie pramonės objekto ar netoli intensyvios sankryžos – taigi ne visas aplinkybes žmogus gali lengvai pakeisti“, – svarstė E. Danila.
Jis sutiko, kad puoselėjant sveiką gyvenseną galima bandyti sumažinti onkologinių ligų riziką, tačiau blogiausia, kad nuo kietųjų dalelių nepasislėpsi, nes akimi jos nematomos.
Rizikos nemažina ir naujasis rūkymas
Nors prognozuojama, kad rūkantys asmenys sudarys mažumą tų, kurie susirgs plaučių vėžiu, šiandien ypač plintantis „naujas“ rūkymas – elektroninės cigaretės, tabako kaitimas – situacijos irgi nepagerina.
„Žinoma, elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas yra naujos rizikos vystytis plaučių vėžiui. Tuo metu, kai ypač yra produkto degimas, tada susidaro labai aktyvūs deguonies junginiai, kurie turi tiesiogiai žalojantį poveikį bronchų ir plaučių ląstelėms. Dėl tų kartotinai gaunamų degimo produktų ląstelių genetinė informacija pažeidžiama, ji tampa kitokia, nenormalia, ilgainiui – vėžine ląstele.
Žmogus renkasi, kur gyvens – miesto centre ar užmiestyje, ar eis pabėgioti rytais kažkur gatvėmis, ar parke. Reikia atkreipti dėmesį, kad sportuodamas žmogus kvėpuoja giliau ir dažniau, taigi per plaučius „pravaro“ dar daugiau to užteršto oro.
Ir tada prasideda nevaldomi dalykai – kai navikas pradeda augti, pasiekia keturių milimetrų dydį, vėžys pradeda aplink save gaminti kraujotaką, toliau augti. Jis pradeda elgtis kaip gyvas organizmas – ne tik augti toje vietoje, bet plisti ir į aplinkinius ir tolimuosius audinius.
Ir kai žmogus pajunta kažkokius požymius, vėžys būna jau pradėjęs vystytis prieš vienus–dvejus ar net kelis metus. Čia ir yra visų ankstyvųjų atrankos programų logika – kai vėžys užgimsta, jį aptikti iki tol, kol pasireiškia kliniškai. Kai vėžys aptinkamas ankstyvoje stadijoje, žmogui yra šansas išgyventi, pagyti“, – aiškino profesorius.
Jau pradėjo bandomąjį projektą dėl vėžio patikros
Nors Sveikatos apsaugos ministerija dar metų pradžioje žadėjo, kad kitąmet atsiras nauja ankstyvosios diagnostikos programa, skirta būtent ankstyvajai plaučių vėžio diagnostikai, panašu, vis dar lūkuriuojama.
Vis dėl to pirmas žingsnis žengtas – rugsėjo pabaigoje nuspręsta pradėti bandomąjį projektą trijose šalies gydymo įstaigose: Santaros klinikų Šeimos medicinos centre, Pašilaičių šeimos medicinos centre ir Elektrėnų savivaldybės sveikatos centre.
„Prieš pusantrų metų buvo sudaryta didelė darbo grupė, į kurią įtraukti tiek mes, gydytojai pulmonologai, tiek kitų sričių gydytojai, valstybinių institucijų atstovai, ir buvo parengtas teisės aktas, įsakymas, kaip Lietuvoje turėtų vykti atrankos programa.
Tai yra labai moderni, šiuolaikiška, labai gerai parengta programa, bet ji dar nėra pasirašyta sveikatos apsaugos ministro. Visuomet nerimaujama, ar užteks lėšų, finansavimo dabartiniame geopolitiniame kontekste, tad buvo priimtas sprendimas, kad bus atliktas bandomasis tyrimas, kada ištirsime 1000 žmonių, ir bus įvertinta, kaip vyksta visas procesas“, – dėstė E. Danila.
Prie minėtųjų įstaigų prisirašiusiems 50–70 m. amžiaus pacientams, nepriklausomai nuo to, jie rūko ar ne, bus atliktas krūtinės ląstos mažų dozių kompiuterinės tomografijos (MDKT) tyrimas, leidžiantis pastebėti net mažiausius pakitimus plaučių audinyje ir diagnozuoti plaučių vėžį jam dar esant ankstyvos stadijos.
„Mano, kaip gydytojo, supratimu, svarbiausia, kad žmonėms būtų suteiktas šansas, kad vėžys būtų aptiktas laiku. O ar žmogus norės, nenorės dalyvauti, jau antraeilis dalykas. Bet pirmos projekto dienos tik parodė, kad žmonės su džiaugsmu veržiasi, nori sudalyvauti“, – teigė gydytojas.
Gali padėti aptikti ne tik plaučių vėžį
Ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programos paslaugos teikiamos nemokamai, o pilotinis projektas truks kelis mėnesius, kol bus ištirtas numatytas pacientų skaičius.
Aptikus pakitimus krūtinės ląstos MDKT tyrimo vaizduose, pacientas bus siunčiamas į gydytojo specialisto konsultaciją, kurios metu sudaromas reikalingo išsamesnio ištyrimo ir gydymo planas. Jeigu atlikto MDKT tyrimo vaizduose aptinkama nespecifinių pakitimų, tyrimas gali būti kartojamas.
Gydytojas ramino, kad MDKT yra žmogui saugus tyrimo metodas. Pažymima, kad atlikto krūtinės ląstos MDKT tyrimo sukeliama apšvitos dozė yra kelis kartus mažesnė nei standartinio KT tyrimo. MDKT tyrimui nereikia specialiai pasiruošti, tyrimas yra neskausmingas.
Be to, krūtinės ląstos MDKT tyrimu galima aptikti ne tik plaučių vėžį, bet ir kitas plaučių ligas (pvz., plaučių fibrozę, plaučių tuberkuliozę, plaučių emfizemą, bronchektazes), taip pat reikšmingus pakitimus kituose krūtinės ląstos ir pilvo srities organuose.
„Kompiuterinės tomografijos apimtame lauke būna ne tik plaučiai, bet ir širdis, tarpuplautis, viršutinė pilvo dalis, inkstų viršutiniai poliai, tad galime įvertinti ir šių organų sveikatą, ar yra kažkokių reikšmingų pakitimų“, – pabrėžė gydytojas.
Be to, tyrimų metu gauti vaizdai analizuojami pasitelkiant dvigubą kontrolę – juos vertina ne tik gydytojai radiologai, bet ir dirbtinio intelekto programos.
E. Danila vylėsi, kad po šio bandomojo projekto programai bus duota žalia šviesa valstybiniu lygiu: „Jei jau rūpinamės žmonių sveikata, tai suteikiame šansą visiems žmonėms.“
Tokioje programoje 50–70 m. asmenims, nepriklausomai, ar rūko, būtų siūloma kas 3 metus, joje sudalyvavusiems nebereikėtų profilaktiškai atlikti krūtinės ląstos rentgenografijos.
Manau, senovėje, kai dūminėse pirkiose gyvendavo, oro užterštumas manie buvo dar didesnis nei dabar miestuose.
