Žmogaus kūne yra šimtai limfmazgių – jie yra ne tik matomose vietose, pavyzdžiui, ant kaklo, bet ir vidaus organuose ir kitose įvairiausiose lokacijose. Nors dalimi atveju pokyčiai juose gali pranešti ir apie piktybinę ligą, daug dažniau jie padidėja dėl paprastesnių priežasčių, pavyzdžiui, virusinės infekcijos.
„Limfmazgiai yra didelės limfinės sistemos dalis, kurioje atlieka bene svarbiausią funkciją kovojant su įvairiomis infekcijomis ir dalyvaujant kitose imuninės sistemos reguliacijos reikalaujančiose reakcijose.
Ir būtent dėl juose susitelkusių didžiausio kiekio imuninės sistemos ląstelių limfocitų ir dėl jų anatominės ypatybės didėti ir keistis vykstant įvairiems procesams limfmazgiai tampa kone idealiu organu, kai kalbame apie kovą su įvairiais svetimais į žmogaus organizmą patekusiais antigenais“, – nuotolinės konferencijos metu kalbėjo VUL Santaros klinikų gydytoja hematologė.
Kodėl padidėja limfmazgiai?
Jos aiškinimu, būtent dėl to gyvenimo eigoje limfmazgių dydis gali keistis, įvairuoti, ypač priklausyti nuo žmogaus amžiaus. „Pavyzdžiui, vaikų amžiuje limfmazgiai labai reaktyvūs, didėja nuo menkiausių infekcijų, vakcinų, gali išlikti padidėję ilgą laiką, tad nereikėtų dėl to gąsdintis“, – ramino gydytoja.
Tai labai priklauso ir nuo lokalizacijos – kaklų, kirkšnių sričių limfmazgiai gali visąlaik būti didesni.
Kur kas dažniau nustatomos infekcinės priežastys, tarp jų – virusinės infekcijos, kitos autoimuninės ligos, net vartojami vaistai. Onkologinės ligos gi yra pačios rečiausios
„Juose nuolat vyksta lėtinė antigeninė stimuliacija, kadangi šiose srityse dažniausiai vyksta ūmūs ar lėtiniai uždegiminiai procesai, tai šių lokalizacijų limfmazgiai gali visą laiką būti didesni. Taip pat tai priklauso ir nuo to, kaip dažnai žmogus serga, susiduria su įvairiomis infekcijomis – visa tai gali nulemti limfmazgių padidėjimą“, – pastebėjo S. Černauskienė.
Ne pačios blogiausios ligos pranašas
Nors žmonės, apčiuopę padidėjusius limfmazgius, dažniausiai išsigąsta, kad tai pati blogiausia galima priežastis – vėžys, gydytojos teigimu, iš tiesų ji yra pati rečiausia.
„Kur kas dažniau nustatomos infekcinės priežastys, tarp jų – virusinės infekcijos, kitos autoimuninės ligos, net vartojami vaistai. Onkologinės ligos gi yra pačios rečiausios“, – tikino hematologė.
Paklausta, kada vis tik reikėtų sunerimti, jei limfmazgis padidėjęs jau kurį laiką, pašnekovė patarė įsivertinti kelias aplinkybes.
„Pastebėjus padidėjusius limfmazgius sergant ūmia liga – kvėpavimo takų infekcija ar turint dantų problemų, galima tiesiog palaukti, gydyti priežastį ir stebėti.
Jei limfmazgiai ir toliau išlieka padidėję, reiktų kreiptis į šeimos gydytoją, jis pirmiausia apžiūrės pacientą, įvertins simptomus, gal yra kitų aiškių priežasčių, kas galėjo lemti limfmazgio padidėjimą, jis turi įvertinti darinuką – ar tai tikrai yra limfmazgis o ne kitas poodinis darinys – abcesas ir pan. Įvertinęs, ar yra pavojingos limfadenopatijos požymių, gali nukreipto tolesniems specialistams ir tyrimams“, – dėstė S. Černauskienė.
Simptomai – raudonos vėliavėlės
Gydytoja kartu išskyrė pavojingus požymius, kada jau galbūt reikėtų nedelsti ir planuoti tolesnius tyrimus.
„Tai yra vadinamos raudonos vėliavos, kada reikėtų sunerimti. Pirmiausia tai yra vyresnio amžiaus žmonės, kadangi jiems visada yra didesnė onkologinių ligų rizika. Tad jei dėl padidėjusių limfmazgių kreipiasi virš 40 metų amžiaus žmogus, visada turime būti budresni.
Taip pat jei yra pažeisti tam tikrų lokacijų limfmazgiai – raktikaulio srities, atlikus rentgenogramą nustatomas padidėjęs tarpuplaučio limfmazgis, tai taip pat yra signalai, rodantys didesnę onkologinės ligos riziką. Labai svarbu ir tai, jei esant padidėjusiems limfmazgiams neturime jokių kitų aiškių priežasčių – žmogus neserga jokia kita infekcija, neturi jokių simptomų, limfmazgiai tiesiog izoliuotai padidėja“, – vardijo gydytoja.
Labai svarbu ir tai, jei esant padidėjusiems limfmazgiams neturime jokių kitų aiškių priežasčių – žmogus neserga jokia kita infekcija, neturi jokių simptomų, limfmazgiai tiesiog izoliuotai padidėja.
Pasak jos, be galo svarbus yra laikas – jei per stebėjimo laikotarpį limfmazgiai neišnyksta, priešingai – didėja, kietėja, tampa infiltruoti, tai irgi yra onkologinės ligos požymis:
„Jei pasireiškia bendri ryškūs simptomai – labai intensyvus naktinis prakaitavimas, kada žmogus naktį turi keisti patalynę, naktinius drabužius, jei kyla temperatūra, dažniausiai vakare – daugiau 38 laipsnių, tai irgi pavojingas signalas. Tai pat sunerimti ir kreiptis dėl tolesnių tyrimų reikėtų ir jei nepaaiškinamai krenta svoris, nors žmogus taip pat valgo ir yra tas pats fizinis aktyvumas.
Racionaliausias kelias tada būtų ne teisiai keliauti pas hematologą, bet jei šeimos gydytojas įtaria, kad galėtų būti rimtesnė priežastis nei infekcija, pirmiausia nukreipti pacientą radiologiniam tyrimui, echoskopijai, kad gydytojas radiologas įvertintų, ar limfmazgiai turi piktybiškumo požymių. Jei taip, toliau nukreiptų biopsijai. Ir tik tada šeimos gydytojas gali tikslingai nukreipti specialistui – hematologui, infektologui, onkologui ir pan.“
Kokie požymiai įspėja apie limfomą?
Kraujo vėžys – limfoma – gi vystosi iš limfocitų, tai yra imuninių sistemos ląstelių, kurios normaliai vykdo pačias įvairiausias funkcijas.
„Dėl to ir limfomos gali būti labai skirtingos, labai įdomios ligos, galinčios pažeisti pačias įvairiausias lokalizacijas ir sukelti pačius įvairiausius simptomus.
Bet paprastai sakant limfoma yra tuomet, kai limfocituose įvyksta tam tikri genetiniai pakitimai ir jie pradeda nekontroliuojamai daugintis ir galiausiai suformuoja naviką, kuris dažniausiai pažeidžia limfmazgius, bet gali išsivystyti ir bet kurioje kitoje lokalizacijoje“, – aiškino S. Černauskienė.
Kokie simptomai leistų įtarti, kad žmogus serga limfoma? Gydytoja pabrėžė, kad simptomai gali būti labai nespecifiniai:
„Ši liga vystosi iš kraujo ląstelės, kuri migruoja visame žmogaus organizme, gali patekti į bet kurį audinį ir organą, tad su tuo susijęs ir simptomų spektras. Dažniausiai pagrindinis ligos pasireiškimas yra padidėję, kieti, infiltruoti, nepaslankūs limfmazgiai.
Bet taip pat liga gali pažeisti ir odą, galima stebėti vidaus organų, pavyzdžiui, virškinamojo trakto pakenkimą. Tada galime turėti su tuo susijusią simptomatiką – pilvo skausmus, svorio kritimą, gali būti pažeisti tarpuplaučio limfmazgiai, tada žmogus dūsta, trūksta oro.
Galiausiai, kadangi tai yra imuninės sistemos liga, dalyvaujant įvairiose uždegiminėse reakcijose, kada ji yra pažeidžiama, būtent tai gali sukelti tokius simptomus kaip aukštą temperatūrą, ūmios infekcijos vaizdą, labai intensyvų prakaitavimą.“
Kraujo tyrimai paprastai nieko nerodo
Vis tik labai dažnai liga nepasireiškia niekaip ir yra nustatoma profilaktinių tyrimų metu, ypač jei tai nėra kažkur periferijoje – kakle, kirkšnyse, pažastyse, o pilve, plaučiuose, organuose, kurių taip paprastai neapžiūrėsi ir neapčiuopsi.
„Labai dažnai limfoma nustatoma atlikus profilaktinius rentgenologinius ar echoskopinius tyrimus. Pacientai dažnai ir nustemba, sako, kad darė profilaktinius kraujo tyrimus, save stebėjo, rūpinosi ir susirgo tokia liga“, – komentavo hematologė.
Nors tai yra kraujo sistemos liga, gydytoja konstatavo, kad kraujo tyrimai dažniausiai yra normalūs.
„Dažniausiai jau tik pažengusios ligos atveju, kai ji plinta kaulų čiulpuose ir dėl to sutrikdoma normalių kraujo ląstelių gamyba, jau galime matyti pakitimus kraujyje. Bet tai nustatoma gana retai. Taigi neturime kraujo rodiklio, pagal kurį galėtume pasakyti, ar yra limfoma, ar ne“, – konstatavo S. Černauskienė.
