Nors daugeliui žmonių, užsikrėtusių COVID-19, pasireiškia tik į peršalimą ir gripą panašūs simptomai, jau kurį laiką žinome, kad SARS-CoV-2 virusas gali paveikti įvairias organizmo sistemas, o smegenys nėra užribis. Ilgą laiką COVID-19 sergantiems pacientams tokie simptomai, kaip smegenų migla, yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių.
Vis dar trūksta išsamių tyrimų apie tai, kaip COVID-19 gali sukelti kognityvinių problemų ir kaip tai geriausiai valdyti. Siekdami atsakyti į kai kuriuos iš šių klausimų, Liverpulio universiteto ir Londono karališkojo koledžo mokslininkai kartu pradėjo COVID-19 klinikinį neurologinį tyrimą (COVID-CNS).
„Po hospitalizavimo dėl COVID-19 daugelis žmonių praneša apie nuolatinius kognityvinius simptomus, dažnai vadinamus „smegenų migla“, – teigė tyrimo autorė daktarė Greta Wood iš Liverpulio universiteto. Tačiau neaišku, ar yra objektyvių pažinimo funkcijų sutrikimo įrodymų, o jei taip, ar yra kokių nors biologinių smegenų pažeidimo įrodymų; ir, svarbiausia, ar pacientai laikui bėgant atsigauna“.
Rezultatai – šokiruojantys
Naujausi komandos rezultatai gauti iš 351 žmogaus, hospitalizuoto dėl sunkios COVID-19, kurie buvo palyginti su beveik 3 tūkst. kontrolinių dalyvių, suderintų pagal įvairius veiksnius, įskaitant amžių ir lytį.
„Nustatėme, kad tiek ūmiomis neurologinėmis COVID-19 komplikacijomis sergančių, tiek jų neturinčių asmenų pažintinės funkcijos buvo prastesnės, nei būtų galima tikėtis pagal jų amžių, lytį ir išsilavinimo lygį, atsižvelgiant į 3 tūkst. kontrolinių dalyvių“, – sakė G. Wood.
Nustatyta, kad pacientų pažintiniai gebėjimai buvo tokio lygio, kokio būtų galima tikėtis iš 20 metų vyresnio žmogaus. Taip buvo net ir tų dalyvių, kurie pirmą kartą susirgę COVID-19 neturėjo jokių neurologinių simptomų.
Itin naudinga tyrimų pažanga
Atlikus magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimus praėjus 12–18 mėnesių po to, kai pacientai buvo paguldyti į ligoninę dėl COVID-19, nustatyta, kad kai kuriose smegenų dalyse sumažėjo pilkosios medžiagos kiekis ir padidėjo baltymų, susijusių su smegenų sužalojimu, kiekis.
„Šie rezultatai rodo, kad hospitalizavimas dėl COVID-19 gali sukelti visuotinį, objektyviai išmatuojamą kognityvinių funkcijų sutrikimą, kurį galima nustatyti net praėjus 12–18 mėnesių po hospitalizavimo“, – sakė autorius korespondentas profesorius Benedictas Michaelas.
„Ryšys su smegenų ląstelių pažeidimo biomarkeriais kraujyje ir sumažėjusiu smegenų sričių tūriu magnetinio rezonanso tomografijoje rodo, kad tai gali būti susiję su išmatuojamais biologiniais mechanizmais“, – teigė jis.
Kitas žingsnis – išsiaiškinti, kokie gali būti šie esminiai mechanizmai ir ar panašūs dalykai gali būti susiję ne tik su COVID-19, bet ir su kitomis infekcijomis.
Svarbu nepamiršti, kad COVID-CNS grupėje yra visi pacientai, kurie patyrė sunkią COVID-19 infekciją, todėl neaišku, kiek šiuos rezultatus galima apibendrinti tiems, kurie sirgo tik palyginti lengvomis infekcijomis. Tačiau Londono karališkojo koledžo profesorius Gerome‘as Breenas paaiškino, kad šių tyrimų pažanga gali būti naudinga ir daugeliui ilguoju COVID-19 sergančių žmonių.
„Mūsų darbas gali padėti plėtoti panašius tyrimus su sergančiaisiais ilguoju COVID-19, kuriems dažnai būdingi daug lengvesni kvėpavimo takų simptomai ir kurie taip pat praneša apie kognityvinius simptomus, tokius kaip „smegenų rūkas“, taip pat kurti gydymo strategijas“, – teigė G. Breenas.
