Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialistė, entomologė Milda Žygutienė pasakojo, kad utėlė yra labai specifinis žmogaus parazitas.
„Yra trys utėlių rūšys: galvinė, drabužinė ir gaktinė. Jos skiriasi tiek išvaizda, tiek dydžiu. Galvinė utėlė dauginasi galvos plaukuose, drabužinė – drabužių siūlėse arba ant kitų kūno plaukelių, gaktinė – gaktos srityje. Visos jos plinta vienodu būdu – glaudaus kontakto metu“, – kalbėjo ji „Žinių radijui“.
Pasak jos, Lietuvoje labiausiai paplitusi galvinė utėlė. Drabužinės utėlės labiau plinta, kai nutinka kažkokios bėdos, pavyzdžiui, stichinės nelaimės, žmonės priversti būti mažose patalpose. „Tada esant glaudžiam kontaktui, jei yra bent viena utėlių turėtojas, parazitas greitai išplinta“, – pastebėjo specialistė.
Ypač dažnai užsikrečia vaikai
M. Žygutienės aiškinimu, užsikrėtimo galvinėmis utėlėmis kelias – per suaugusio parazito padedamus kiaušinius, kitaip – glindas:
„Tai labai neestetiškas dalykas, kad jos deda daug kiaušinių – jie priklijuojami prie plauko šaknies, šiek tiek aukščiau jos. Nepaisant to, kad galima panaudoti pedikuliocidus, kurie sunaikins ir utėlę, ir pačią glindą, bet ji būdama negyva niekur nenukris, ją reikia šalinti mechaniniu būdu vien dėl estetinių sumetimų.“
Galvine utėle labai dažnai užsikrečia mokiniai ir ypač priešmokyklinio amžiaus vaikai. „Jie glaustosi tarpusavyje, jiems reikia artimo kontakto, toks vaikas lygiai taip pat gali užkrėsti šeimos narius“, – įspėjo entomologė.
Kitas dalykas, kad kai kurie tėvai neturi budrumo, nes užaugo naujoji karta, kuri tokių dalykų niekada nematė, niekada nesusidūrė ir dalis gal net nežino, kad tai gali įvykti.
Pirmas požymis, kad asmuo susidūrė su šiuo nemaloniu parazitu, yra niežulys:
„Utėlės yra kraujasiurbiai ir į juos reaguoja kiekvienas organizmas. Kiekvienas kraujasiurbys turi tokią savybę – prieš siurbdamas kraują į žaizdelę suleidžia kraujo krešėjimą mažinančių ir kitų medžiagų, kurios mums yra svetimas baltymas. Tai sukelia organizmo reakciją – įkandimo vietos niežulį.“
Be to, jei rankos nešvarios, kasantis galima įnešti ir antrinę infekciją, nes pasitaiko, kad nusikasoma iki kraujo, atsiranda atvira žaizda, gali susiformuoti pūlinukai.
Efektyviausia gydytis vienu metu
Paklausta, ar užsikrėtę utėlėmis žmonės linkę apie tai pranešti, pašnekovė konstatavo, kad visuomenė įvairi, bet to, susirgusius reikėtų dalinti į dvi dalis – suaugusius asmenis ir vaikus.
„Vaikų tėvai yra labai skirtingi – vieni labai pilietiški ateina į kolektyvus ir informuoja. Tada labai lengva suvaldyti situaciją – tėvai vienu metu gauna informaciją, kad reikia patikrinti vaikų galvas ir, jei ką, panaudoti produktus, kurie nužudys utėles.
Tai labai efektyvu, nes vienu metu viskas iš aplinkos dingsta ir nėra antrinių užsikrėtimų. Nes utėlėmis galima užsikrėsti begalę kartų – jei vieną kartą išnaikinai, tai nieko nereiškia. Tuo pačiu vaikai ir tėvus gali užkrėsti – taigi ir šeimoje labai svarbu pasitikrinti ir, jei jau taip nutiko, gydytis visiems“, – patarė M. Žygutienė.
Gal mes išsiskiriame tuo, kad stigmatizuojame – yra gėda, norisi nulėpti. Vakarų Europos šalyse į tai žiūrima labai natūraliai ir jokios stigmos nėra.
Jos pastebėjimu, slėpti ligą nėra prasminga, nes vienaip ar kitaip yla išlįs iš maišo.
„Kitas dalykas, kad kai kurie tėvai neturi budrumo, nes užaugo naujoji karta, kuri tokių dalykų niekada nematė, niekada nesusidūrė ir dalis gal net nežino, kad tai gali įvykti. Jei kažkur tai ir yra slepiama, daugiausia suaugusiųjų aplinkoje, nes žino, kaip reikia susitvarkyti ir tiek“, – pastebėjo specialistė.
Mitas, kad suserga tik nevalyvi žmonės
Vis tik ji pabrėžė, kad visiškas mitas, kad utėlėmis užsikrečia tik nevalyvi žmonės.
„Parazitas nesirenka savo aukos ir paveikūs esame absoliučiai visi. Vienintelis plikas asmuo gali būti saugus. Gali būti gražiausi, tvarkingiausi, išpuoselėti plaukai, tvarkingos šeimos, kur higiena aukšto lygio. Yra dar kitas mitas, kad į švaresnę galvą net noriau kraustosi (juokėsi). Tad užsikrėsti gali absoliučiai visi“, – pabrėžė M. Žygutienė.
Paklausta, kiek utėlėtumas yra paplitęs, pašnekovė pabrėžė, kad tai priklauso nuo to, kiek žmogus, kuris turi utėlių, kontaktuoja su kitais asmenimis.
„Daugelį metų pedikuliozę stebėjome ir tai buvo privalomų ligų registracijos sąraše, bet Lietuva ir taip turi kone ilgiausią tokių ligų sąrašą, tad prasidėjo diskusija, ar tai apskritai yra liga. Tai yra tokia situacija, kuri labai lengvai valdoma ir praktiškai po paros gali būti saugus“, – pastebėjo NVSC specialistė.
Jos aiškinimu, šis žmogaus parazitas išplitęs visame pasaulyje ir eina koja kojon turbūt nuo tada, kai tas kontaktas atsirado:
„Tik gal mes išsiskiriame tuo, kad stigmatizuojame – yra gėda, norisi nulėpti. Vakarų Europos šalyse į tai žiūrima labai natūraliai ir jokios stigmos nėra. Štai Prancūzijoje rugsėjo pirmąją vaistinėse tiesiog atsiranda plakatai su utėlyte, skelbimas, kad jos jau sugrįžo.
Vaikai vasaros metu turi labai įvairių kontaktų – tai gali būti stovyklų ir pačios įvairiausios veiklos, gali atsitikti šitaip ir kai jie sugrįžta į mokyklas, jei kažkas parsivežė iš vasaros atostogų, gali ir toliau plisti.“
Kaip gydytis, jei užpuolė utėlės?
Jei ar pačiam įtartinai niežti galvą, ar matoma, kad šeimos narys sukišęs pirštus į plaukus, reikėtų pasitikrinti. Entomologė patarė tą padaryti paprasčiausiu būdu: „Reikia praskleisti plaukus ir pasižiūrėti smilkinių, kaktos ir pakaušio srityje. Gal suaugusią utėlę ir rečiau kada galima pamatyti, bet yra glindos požymis, o jos aiškiai matosi – tai ne pleiskana, papūtus nenukrenta, ją reikia mechaniniu būdu pašalinti.“
Pasak pašnekovės, aptikus utėlių pirmiausia reikėtų kreiptis į vaistininką: „Jis puikiausiai patars, ką ir kaip reikėtų naudoti. Labai svarbu, ar vaikas nėra kam alergiškas, bet vėlgi yra patarimai, kaip tai patikrinti. Yra didžiulis pasirinkimas, jokio deficito, o panaudojus pediokuliocidą – ištrinkus galvą, išsišukavus, kaip nurodoma gamintojo, kitą dieną žmogus gali jaustis saugus dėl savęs ir aplinkinių.
Pats parazitas be žmogaus ilgai negali išgyventi – jei savaitę nereikia tų daiktų, drąsiai galima palaikyti užrišus maiše ir būsite užtikrinti.
Taip pat reikėtų surinkti visus plaukų aksesuarus, šukas, šepečius, ką galima virinti, palaikyti 60 laipsnių temperatūroje, galima įpilti šiek tiek acto. Net ir tvarkant plaukus, bandant iššukuoti glindas, labai praverčia 4–5 proc. acto tirpaliukas.
Jei minėtų daiktų negalima termiškai apdoroti, juos reikėtų sudėti į polietileninius maišus, tvirtai užrišti ir palaikyti, kad nebūtų kontakto su asmeniu. Nes pats parazitas be žmogaus ilgai negali išgyventi – jei savaitę nereikia tų daiktų, drąsiai galima palaikyti ir būsite užtikrinti.“
Gydantis ji patarė ir pasikeisti patalynę, rankšluosčius – išskalbti juos 60 laipsnių temperatūroje.
„Preparatą užtenka vieną kartą panaudoti, kad žūtų suaugusios utėlės, gal šiek tiek sunkiau su glindomis, nes kiaušinėliai turi stiprų apvalkalą ir yra sunkiau paveikiami, bet šiuo metu produktų pasirinkimas didelis – galima gauti ir tokį, kuris veikia ir glindas“, – pridūrė specialistė.
