Šiuo metu numatoma, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam žmogui pirminės odontologo paslaugos iš dalies yra nemokamos – suskaudus dantį tereikia kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios jis yra prisirašęs.
Jei žmogus prisirašęs prie privataus šeimos gydytojo kabineto ar centro, tuomet jis šias paslaugas privalo užtikrinti sudarydama sutartį su šias paslaugas teikiančia įstaiga.
Pirminei odontologinei pagalbai priskiriamos tokios paslaugos kaip dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas, sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.
Tiesa, svarbu žinoti, kad ligonių kasos sumoka už gydytojo darbą, o pacientui vis tiek teks sumokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.
Už šias priemones nereikia mokėti socialiai remtiniems žmonėms, vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai.
Ministerija dar ieško būdų
Vis tik realybė ta, kad didžioji dalis gyventojų dantis taisosi privačiame sektoriuje, kur pakloja nemažas sumas. Tuo metu ta suma, kurią už jo dantų priežiūrą apmoka valstybė, lieka įstaigoje, prie kurios jis yra prisirašęs.
Kaip naujienų portalui tv3.lt aiškino Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė, jau kelis metus yra kalbamasi su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kad toks „paciento krepšelis“, tai yra valstybės kompensuojama dalis, galėtų judėti kartu su juo renkantis tą įstaigą ir gydytoją, kurią nori jis pats.
„Nors per metus vienam žmogui skiriamas finansavimas dantų priežiūrai siekia tik apie 23 eurus, tačiau jeigu žmogus nesilanko toje įstaigoje, kurioje yra prisirašęs, jis negali ir šių pinigų panaudoti. Nors tai nėra didelė suma, bet jau sumažintų naštą, jei žmogus vaikšto į privačią įstaigą. Ministerijoje net buvo sudaryta darbo grupė, kuri ir buvo skirta paruošti tokiai pertvarkai ir pasiūlymams, jau buvo prieita iki viešų diskusijų, tačiau visa ši iniciatyva kažkodėl numirė“, – konstatavo ji.
SAM patvirtino, kad diskusijos ir svarstymai šiuo klausimu vyksta, vis tik neaiškumų dėl jo įgyvendinimo išlieka.
„Dar nėra parengtas modelis, kaip krepšelis galėtų „keliauti paskui pacientą“, kartu užtikrinant kokybiškas ir prieinamas odontologijos paslaugas“, – nurodė ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.
Blogai tiek pacientams, tiek gydytojams
Tuo metu V. Brukienė teigė, kad dabar matoma neteisybė ne tik iš paciento, bet ir paties odontologo pusės.
„Dabar tie, kurie nori turėti apylinkę, prisirašiusius pacientus ir teikti paslaugas, jie yra visiškai priklausomi nuo to šeimos centro. Nes pacientas iš esmės prisirašo prie šeimos gydytojo. Jei tai yra viešasis sektorius, poliklinika, ji turi savo odontologus, bet yra visa dalis privačių šeimos gydytojo kabinetų, kurie privalo užtikrinti ir odontologines paslaugas, nes kitaip negali turėti apylinkės.
Ir būna taip, kad vienais metais tie šeimos medicinos centrai pasirašo sutartį, o kitais metais gali persigalvoti ir tada pacientas nebetenka galimybės gydytis pas savo gydytoją, kuris jam priimtinas. Mes sakome, kad turi būti teisingumas ir pacientas galėtų prisirašyti tiesiogiai prie to odontologo, pas kurį lankosi“, – dėstė Odontologų rūmų tarybos pirmininkė.
Pasak pašnekovės, tokiu atveju pacientas su finansuojama valstybės lėšų suma galėtų bent vieną, pavyzdžiui, profesionalią burnos higieną per metus turėti nemokamai arba už sumažintą kainą. Kartu ji pabrėžė, kad apskritai aiškinimas apie nemokamas paslaugas yra labai reliatyvus.
„Ir tada tie, kurie lankosi viešosiose įstaigose, yra finansuojami iš tų žmonių pinigų, kurie tose įstaigose nesilanko“, – sakė V. Brukienė.
„Deklaravimas, kad už tuos 23 eurus teikiame viską nemokamai yra labai deklaratyvus ir suprantame, kad tai, kas yra nemokamai, tikrai nebūna aukščiausios kokybės. Apskritai nėra nemokamų paslaugų, už jas kažkas sumoka.
Viešajame sektoriuje, kai prie įstaigos prisirašo gyventojas, viskas susiveda į solidarumo principą, bet odontologijoje gaunasi taip, kad 85 proc. žmonių realiai išeina gydytis į privačias įstaigas (tik vaikų yra daugiau – apie 60 proc. jų lieka viešajame sektoriuje). Ir tada tie, kurie lankosi viešosiose įstaigose, yra finansuojami iš tų žmonių pinigų, kurie tose įstaigose nesilanko.
Nes jei dabar visi kreiptųsi, kad juos sugydytų nemokamai, kaip yra deklaruojama, už tuos 23 eurus, manau, visos viešosios įstaigos iškart subankrutuotų vien su tokiomis odontologinių medžiagų kainomis“, – dėstė V. Brukienė.
Lauktų ir nauji įsipareigojimai – turėtų garantuoti ir skubią pagalbą
Pašnekovė pabrėžė, kad su tokiu pakeitimu vienareikšmiškai lauktų ir daugiau atsakomybių – odontologinių paslaugų įstaiga, prie kurios žmogus prisirašytų, turėtų užtikrinti ir skubios pagalbos teikimą.
„Vienareikšmiškai sakome, kad lygiai tokie reikalavimai, kurie taikomi viešosioms įstaigoms, turėtų būti ir privačioms – turi būti tam tikras pacientų skaičius, kada jau gali sudaryti sutartį.
Dažnai privatus sektorius kaltinamas, kad jis nusigriebia „grietinėlę“, o sunkiausius atvejus palieka viešajam sektoriui, mes pasisakome už tai, kad turime priimti visus norinčius prisirašyti. Turi būti visos sąlygos vienodos – turi priimti visus, suteikti būtinąją pagalbą, pilną paslaugų spektrą“, – akcentavo ji.
„Valstybė moka, kad žmogus neprižiūrėtų dantų“
Toliau tęsdama pašnekovė išsakė ir bendrą gana kategorišką poziciją – „nemokamų“ odonotologinių paslaugų suaugusiems praktiškai neturėtų būti, o viskas orientuojama į prevenciją.
„Odontologija yra tokia sritis, kuri visame pasaulyje labiausiai orientuota į privatų sektorių. Dauguma burnos ligų yra visiškai išvengiamos, jei taisyklingai prižiūri dantis. Apskritai keletą metų politikams siūlome (nežinome, kurioje kadencijoje jie turės stuburą tą pasakyti), bet Europoje realiai likome paskutiniai, kurie deklaruoja „nemokamą“ gydymą. Visur kitur suaugęs darbingas žmogus už savo odontologinę priežiūrą turi mokėti pats.
Šiandien valstybė moka pacientui tam, kad jis neprižiūrėtų dantų, visiškai nėra skatinama prevencija. Mokama už tai, kad išgręžė, užplombavo, yra ydinga dantų protezavimo sistema. Nes tu nevalai, nevalai dantų, o sulakus garbaus amžiaus gali gauti kompensaciją ir susiprotezuoti dantis. Apie 80 mln. eurų yra išleidžiama protezavimui, kai praktiškai nulis profilaktikai – neturime jokios nacionalinės burnos ligų profilaktikos programos“, – konstatavo Odontologų rūmų tarybos pirmininkė.
Jos aiškinimu, rūmų vizija ir siūlymas apskritai būtų toks, kad liktų kompensuojamas gydymas tik vaikams ir socialiai remtiniems asmenims.
„Tie, kurie gali užsidirbti, turi pasirinkimą – arba valo dantis, arba tada moka, jei jų neprižiūrėjo. Aišku, būna įvairiausių situacijų, kai ar yra vėžys, ar vystymosi sutrikimai, visa tai negali būti nekompensuojama. Bet elementari banalioji nepriežiūra ir vadinamos skylutės – žmogus turėtų pats už tai susimokėti.
Tiek skylutės dantyse, tiek periodontitas mokslinėje literatūroje įvardijami netaisyklingos žmogaus elgsenos ligomis. Nes jei visi sąžiningai paimtume dantų šepetuką ir du kartus per dieną išsivalytume, ligos išvengiamumas yra labai didelis“, – aiškino V. Brukienė.
Dantų sveikata – žmogaus rankose
Pasak jos, jei iš esmės pakeitus sistemą suaugęs žmonės turėtų susimokėti už viską – ir už paslaugas, ir vienkartines, ir plombavimo medžiagas, esą atsikvėptų ir viešasis sektorius.
„Kai dabar daug kalbama, kad viešasis sektorius negali imti priemokų, tai tada galėtų tą daryti. Žmogus gautų kažkokią dotaciją per metus, pavyzdžiui, padaryti profesionalią burnos higieną, kad kiekvienas turėtų šansą gerai prižiūrėti burną, jei nori tą daryti. Tarkime, valstybė kompensuoja profesionalią burnos higieną, bet jei jau dantis sugedo, būk malonus susimokėti.
Vaikus tėvai dabar įpareigojami bent kartą į metus atvesti patikrinti, o suaugusiesiems nėra jokios prievolės. Mes manome, kad ji turėtų būti – nes jei nesitikrinai profilaktiškai (buvo čia ir praeitos kadencijos Seimo narių, iš tribūnos besididžiuojančių, kad jie nevaikšto pas odontologus), jis apskritai turėtų prarasti teisę į kompensaciją protezavimui, kaip yra kitose Europos šalyse. Nes jei nesirūpini, kodėl turi susigadinęs visą burną reikalauti, kad viską kompensuotų valstybė?
„Tačiau kol kas negalime suteikti vienodų sąlygų ir paslaugų prieinamumo visiems Lietuvos gyventojams, ypač šiandieninėje situacijoje“, – sakė O. Leiputė.
Kaip žmogus maitinasi, kas irgi svarbu burnos sveikatai, irgi priklauso nuo jo valios. Be to, yra valstybių, kur ir reikalaujama deklaruoti, kad produktas turi daug cukraus ir galbūt drausti tokių labai nesveikų produktų reklamas. Manau, ir valstybės lygmeniu yra įvairių būdų reguliuoti, tad dar yra kur padirbėti“, – kalbėjo V. Brukienė.
Ji sutiko, kad siūlymas susimokėti už visas odontologines paslaugas politiškai būtų labai nepopuliarus sprendimas ir sulauktų didelės visuomenės dalies pasipriešinimo. „Bet kažkaip bandyti pažaboti privatų sektorių būtų visiškas krachas, nes 85 proc. odontologijos yra privati ir ta likusi dalis niekaip negalėtų užtikrinti pagalbos, kai yra beveik 100 proc. siekiantis sergamumas vienokiomis ar kitomis odontologinėmis bėdomis.
Tai kur tie pacientai dėtųsi, kai yra tokios didelės eilės, tai politikams siūlyčiau padėkoti privačiam sektoriui, kad jis yra. Niekas paciento prievarta neveda surišus rankų į privatų sektorių ir prievarta pinigų iš kišenės neištraukia. Jei ten einama, kažkas, vadinasi, yra privalumai, kodėl jie nesirenka viešojo sektoriaus. Ir čia mes nesame išskirtiniai“, – aiškino Odontologų rūmų pirmininkė.
Neprieštarautų, bet vis tik plėtotų valstybės finansuojamas pasaugas
Paklausta apie idėją, kad toks „paciento krepšelis“, valstybės skirtas odontologinei priežiūrai, Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė neprieštaravo, kad tokia tvarka galėtų egzistuoti.
„Jei yra tokia sistema, kokia dabar, pinigai turėtų eiti paskui žmogų. Bet jei vertinant būtų pateikti kažkokie kiti argumentai, kurie pasirodytų labai reikšmingi, matyt, reiktų svarstyti“, – komentavo Seimo narė.
Vis tik ji pabrėžė, kad įkainiai už šias paslaugas turėtų būti didesni ir neatimama galimybė iš žmonių gauti kompensuojamas odontologines paslaugas.
„Apmaudu, kad su odontologija taip jau nutikę, kad viskas realiai paleista į privataus sektoriaus rankas. Žmonės neturi galimybės savalaikiai gauti tų paslaugų, nors jos ir yra teikiamos pirminės sveikatos priežiūros centre ar poliklinikoje, tai nėra populiaru. Situacijos atgal nesugrąžinsi, bet plėtoti viešųjų paslaugų dalį, susijusią su odontologiją, turbūt reikėtų ir keisti įkainius.
Faktas, kad įkainiai, kiek yra finansuojama valstybinės ligonių kasos, yra per maži, kaip ir daugelio kitų paslaugų. Tad čia tikrai turėtume daryti pokyčius, kalbėtis ir su Odontologų rūmais, naujai išrinktas ministras turėtų į tai atkreipti didesnį dėmesį, nes didelė dalis žmonių jaučia didelį nepatogumą, nes neišgali susitvarkyti dantų, nuo ko nukenčia ir visa sveikata. Jei žmonės turėtų galimybes, pasitikėtų, būtų ir normalūs įkainiai, įranga, jie rinktųsi paslaugą, kur ji yra“, – dėstė socialdemokratė.
Paklausta, kokiu būdu būtų galima padidinta finansavimą šiam sektoriui, ji teigė, kad vien tai, jog valstybė už savo draudžiamus asmenis kitais metais turėtų mokėti gerokai daugiau, nei mokama dabar, iš dalies leistų didinti tam tikrus įkainius.
„Be to, tie žmonės, kurie yra draudžiami valstybės yra ir aktyvūs tų paslaugų naudotojai“, – pastebėjo O. Leiputė.
Kita vertus, Seimo narė priminė ir apie piktnaudžiavimo atvejus odontologijos sektoriuje: „Buvo atliktas ligonių kasų tyrimas, po kurių kreipėmės ir į atsakingas tarnybas, turėjome tokius skaičius, kai buvo protezuojami dantys net pacientui nematant gydytojo, tai yra nemažai piktnaudžiavimo atvejų.“
Nepalaiko griežtų priemonių
O. Leiputė sutiko, kad pats žmogus turi aktyviai rūpintis savo sveikata, kaip ir tėvai vaikui, kol susiformuos jo įgūdžiai, valyti dantis, formuoti sveiko gyvenimo įpročius.
„Tačiau kol kas negalime suteikti vienodų sąlygų ir paslaugų prieinamumo visiems Lietuvos gyventojams, ypač šiandieninėje situacijoje. Žinome, kad regionuose nėra kam dirbti, nėra tam tikrų specialistų, tai ši mintis (dėl suaugusiems mokamų odontologijos paslaugų, – aut. past.) bent dabar nerealizuotina“, – kalbėjo Seimo narė.
Ji pridūrė nesanti griežtų priemonių šalininkė, mat prievarta nieko nepasieksi: „Čia yra požiūrio, auklėjimo klausimai, daugiau kalbėti apie tai būtina, bet bausti už tai, ko nepadarė, gal nereikėtų. Nes dar nesame suteikę galimybių tinkamai pasirūpinti savo sveikata.“
Pigiau nuskristi taisytis dantų į Turkiją
Apie tai, kad odontologijos sektorius – ne vienintelis, kuris buvo negrįžtamai paleistas iš valstybės rankų, portalui tv3.lt yra kalbėjęs buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga.
„Taip yra atsitikę tiek su vaistinėmis, tiek odontologijos sektoriumi. Turime nuostabią kokybę, nes mūsų odontologai puikūs, viską labai gerai darome, bet patys nebegalime jų įpirkti. Jei žmonės protezuoti dantų skraido į Turkiją ir jiems apsimoka ir skrydis, ir viešbutis, ir dar vis tiek gaunasi pigiau nei Lietuvoje, tai klausimas, kam tada toks sektorius mums yra reikalingas?
Jį valstybė iš savo rankų paleido, gal ir neskirdama pakankamai dėmesio finansavimui, ir tada specialistams nebuvo labai sudėtinga įsisteigti kabinetus, susipirkti įrangą ir jie dirba. O valstybė savo sektorių praktiškai visiškai nustekena – liko tik truputis, kur žmonėms labai sunku patekti, yra dar vienoje kitoje įstaigoje“, – svarstė europarlamentaras.
Tad rezultatą, pasak jo, turime tokį, kokį turime – nors teoriškai odontologinės paslaugos visiems turėtų būti prieinamos, realybėje taip nėra. „Čia kaip tame posakyje – teoriškai arklys, bet praktiškai nesikelia“, – reziumavo jis.
Paklaustas, kaip gyventojams būtų galima finansiškai palengvinti dantų priežiūrą, politikas nurodė, kad kai kurios valstybės tą sprendžia papildomu draudimu. Vis tik A. Veryga konstatavo, kad valstybinis sektorius taip numarintas, labai net atrodo sunku besurasti sprendimų.
„Alternatyva būtų nebent viešajam sektoriui kažką gaivinti, duoti gerą darbo užmokestį, geras darbo sąlygas ir tas paslaugas tada teikti be priemokų. Tada žmonės ateitų, ypač kurie neturi pinigų. Tik tada tų paslaugų reikėtų labai ilgai laukti, nes jų iš pradžių nebūtų labai daug, tai žmones erzintų, pykdytų.
Valstybės lygiu daugiau reikėtų investuoti pinigų, bet nebūtinai iš PSDF tą daryti. Kai buvo skiriami pinigai pirminei sveikatos priežiūrai, buvo leista įsigyti ir įrangą šeimos klinikoms burnos higienai, dantų priežiūrai ir kai kas turi ir burnos higienos specialistus nusisamdę ir tokias paslaugas suteikia, tai, mano manymu, toliaregiška investicija. Nes jei žmonės gali tinkamai atlikti burnos higieną, mažiau tie dantys ir genda, mažiau juos reikia gydyti“, – svarstė valstietis.
- dalis gyventojų negauna gydymo;
- ženkliai didesnis naujagimių mirštamumas lyginant su mažiau išsivysčiusiomis šalimis;
- ženkliai didesnis gyventojų (tiek vaikų, tiek suaugusių) sergamumas chroninėmis ligomis;
- ženkliai didesnis gimdyvių mirštamumas;
- ženkliai didesnis gyventojų skaičius su viršsvoriu;
- ir t. t., ir t. t. .
Trumpai tariant: kuo daugiau privačios medicinos šalyje, tuo prastesnė gyventojų sveikata.
