Dar pernai rinkose tvyrojo didelė nežinomybė. Štai Tarptautinė energetikos agentūra tuomet net įspėjo, kad kai kur gali pritrūkti dyzelino dėl riboto jo tiekimo, o taip pat ir taikomo Europos Sąjungos embargo rusiškai naftai ir jos produktams.
Ir nors dyzelino atsargos iš tiesų buvo gerokai sumenkusios, panašu, rinkos sugebėjo prisitaikyti ir juodojo scenarijaus galiausiai išvengta.
Tačiau pokyčiai rinkose nesibaigia.
Dalis ekspertų sako, kad įtaką naftos kainoms Europoje, įskaitant ir Lietuvą, gali daryti ir naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo politiniai sprendimai. Vienas jų – siekis padidinti naftos gavybą ir taip sumažinti degalų kainas.
Kaip rašo pirkimo ir kainų palyginimo portalas „Pricer.lt“, OPEC (organizacija, vienijanti naftą eksportuojančias valstybes) ketvirtą mėnesį iš eilės sumažino 2024 ir 2025 m. pasaulinės naftos paklausos augimo prognozes.
„Lapkritis, jau žiema ant nosies, bet degalų kainos ne tik kad nekyla, bet ir iš viso kiek čiuožia žemyn. Keista, bet taip. Be jokios abejonės, rinka sukluso, laukdama, kada įvyks D. Trumpo žadėtas „pump more oil“ (liet. pumpuokit daugiau naftos)“, – teigė jie.
Portalo atstovų vertinimu, tai iš esmės gali labai apkarpyti kitų naftą išgaunančių šalių pajamas, ypatingai Irano ir Rusijos.
„Ir techniškai tai nėra tuščias grasinimas, nes nuo 2012 metų JAV stipriai sumažino išgaunamos naftos savikainą, taigi, jeigu atsiras politinė valia, gali taip ir padaryti.
O štai ką mes matysime savo degalinėse, priklauso ne tik nuo Trumpo, bet ir nuo mūsų valstybės mokesčių politikos, ir nuo konkurencinės aplinkos“, – teigė „Pricer.lt“ atstovai.
Naftos kainos mažės, o degalai pigs?
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pasaulinės naftos kainos D. Trumpo akiratyje bus nuo pat kadencijos pradžios.
„Jis žadėjo įvesti importo tarifus prieš Europą ir Kiniją, o ir kitas valstybes. Bet tai yra infliaciją skatinantis veiksnys.
Ir kadangi infliacija bei ekonomika buvo didžiausi rinkėjų prioritetai šių rinkimų metu, aišku, kad D. Trumpo administracija norės kompensuoti tarifų infliacinį poveikį per kažkokį kitą antiinfliacinį aspektą“, – kalbėjo jis.
O tai, kad JAV infliacija, pasak pašnekovo, iš esmės akimirksniu reaguoja į naftos kainų augimą arba kritimą, labai tikėtina, kad D. Trumpo komanda iš tiesų bandys mažinti naftos kainas.
„Mano vertinimu, Trumpo administracija darys du dalykus. Pirmas dalykas – vidiniai veiksmai. Iš esmės fokusas bus į biurokratinių, ekologinių ir aplinkosaugos reikalavimų švelninimą vietos naftos gamintojams tam, kad jie galėtų kuo greičiau didinti naftos gavybą.
Bet problema yra ta, kad toks sprendimas duos ne trumpalaikį, o ilgalaikį poveikį. Nes naftos gavybos didinimas yra labai inertiškas procesas. Ir čia greito efekto nebus“, – svarstė A. Izgorodinas.
Kitas dalykas, ką, tikėtina, gali bandyti Trumpo administracija, pasak ekonomisto, tai derybos su OPEC atstovais tam, kad ši organizacija atsisakytų šiuo metu galiojančių naftos gavybos mažinimo apribojimų ir pradėtų jos išgauti daugiau.
Tačiau, A. Izgorodino vertinimu, tai yra gana sudėtingai įgyvendinama priemonė, mat OPEC yra suinteresuota riboti gavybą tam, kad išlaikytų naftos kainas aukštesniame lygyje ir tokiu būdu gautų didesnes pajamas.
Kitaip tariant, be patrauklių pasiūlymų, galinčių atnešti naudą OPEC narėms valstybėms, vargu, ar būtų galima tikėtis ir naftos gavybos padidinimo.
„Tad gali būti ir taip, kad iš JAV OPEC nariai reikalaus labai didelių bonusų. Sunku pasakyti, kokie tiksliai tai bus bonusai. Tačiau nereikėtų atmesti, kad mainais gali būti reikalaujama JAV karinės ginkluotės pirkimų itin lengvatinėmis sąlygomis ir kt.
Tai nebus labai greitas rezultatas ir tai bus sudėtinga įgyvendinti praktikoje“, – svarstė A. Izgorodinas.
Trumpas bus nepajėgus padaryti įtaką?
Visgi Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys abejoja, ar D. Trumpo veiksmai gali daryti svarią įtaką OPEC priklausančių valstybių atstovams.
„OPEC yra per daug įnoringas, savarankiškas ir valdo per daug resursų. Vadinasi, jie turi didesnę galią nei JAV.
Kita vertus, varyti Dievo į medį nereikėtų. OPEC šiuo metu neužsiminė apie planus mažinti naftos gavybą, tad nusistovėjusiu sąlyginiu naftos kainų stabilumu reikėtų džiaugtis“, – sakė jis.
V. Šukys svarsto, kad ir JAV vykdomos politikos dėl naftos gavybos padidinimo įtaką esą vargu, ar darytų didelę įtaką ir Europai.
„Dar anksčiau, JAV padidinus skalūnų naftos gavybą, pamenu, kad jos kainos buvo nukritusios iki 20 JAV dolerių už barelį. Tačiau vėliau kainos normalizavosi, o Amerika, galima sakyti, išėjo iš tokios bendros naftos rinkos“, – kalbėjo V. Šukys.
Pašnekovo teigimu, jei anksčiau JAV aktyviai pirkdavo žaliavinę naftą ir tai išbalansuodavo visą pasaulinę rinką, o dėl to pakildavo kainos, dabar tokio didelio efekto pastebėti esą negalima.
„Amerika tapo sąlyginai nepriklausoma nuo išorinės naftos, nes skalūnų gavyba vykdoma iki šiol“, – apibendrino V. Šukys.
Paaiškino, kokią įtaką darytų karas Ukrainoje
Dar praėjusią savaitę dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Ukrainai bus leista smogti ilgojo nuotolio raketomis taikiniams Rusijos teritorijoje. O į tai sureagavo ir naftos rinka.
„Ketvirtadienį ryte naftos kaina rinkoje pakilo beveik 1,5 proc., nes yra matomas Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą eskalavimas.
Vienas iš svarbiausių faktorių, kuris išjudina naftos kainas aukštyn arba žemyn, yra Rusijos karo eskalavimo veiksniai“, – kalbėjo ekonomistas A. Izgorodinas.
Pasak jo, kadangi karo eskalavima didėja, dėl to kyla ne tik naftos, bet ir dujų kaina.
„Pavyzdžiui, dujų kaina Europoje ketvirtadienį pasiekė 47 eurų už MWh. Ir tai yra dvigubai didesnė kaina negu buvo šių metų vasario mėnesį. Kol nė viena, nė kita pusė nebuvo pasiekusi esminių laimėjimų kare, rinka iš esmės į tai nereaguodavo, kadangi karo poveikis ir rizika buvo įskaičiuota į naftos kainą.
Bet kadangi konfliktas stipriai eskalavosi ir tapo neaišku, kokia linkme situacija judės toliau, energetikos kainos pakilo“, – paaiškino jis.
Nuo sausio už degalus mokėsite daugiau
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad nuo kitų metų pradžios didės akcizai, taikomi degalams. Be ilgamečio didinimo prisidės ir papildoma CO2 dedamoji.
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko skaičiavimu, dėl šios priežasties dyzelinas turėtų brangti 13,3 cento, o benzinas – 5,7 cento.
Tuo metu A. Izgorodinas viliasi, kad jei D. Trumpo administracija sugebės sumažinti naftos kainas ir pavyks išvengti karo eskalavimo, mokestinė našta gyventojams už degalų įsigijimą, jo vertinimu, galbūt būtų juntama ne taip smarkiai.
Kitaip tariant, esant stabilioms naftos kainoms, tikėtina, kad ir degalų kainos ne
„Jei tokie D. Trumpo pažadai būtų įgyvendinti, manau, kad realiems pokyčiams pajusti prireiks pusmečio arba galbūt 9 mėnesių.
Manau, kitų metų vasarą arba rudenį Trumpas iš tiesų gali pasiekti savo keliamą tikslą. Bet iki to laiko tai bus pakankamai sudėtinga kova dėl naftos kainų mažinimo“, – svarstė A. Izgorodinas.
Dyzelinas brango labiau nei benzinas
Pastarąją savaitę Lietuvoje benzinas atpigo 0,1 proc., tuo metu dyzelino kaina ūgtelėjo 1,1 proc. Kaip skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA), benzino vidutinė kaina pirmą kartą nuo šių metų balandžio pradžios yra mažesnė už dyzelino vidutinę kainą – skirtumas sudaro 0,01 Eur/l.
Remiantis agentūros duomenimis, lapkričio 18-ąją Lietuvos degalinėse litras dyzelino vidutiniškai kainavo 1,38 euro, benzino – 1,37 euro. Šiuo metu degalai Lietuvoje yra 9 proc. pigesni nei pernai: 2023 m. lapkričio 20 d., benzino vidutinė kaina Lietuvoje buvo 1,50 euro už litrą, o dyzelinas kainavo vidutiniškai 1,51 euro už litrą.
Kitose Europos Sąjungos šalyse benzino ir dyzelino vidutinės kainos per praėjusią savaitę padidėjo atitinkamai 0,3 proc. ir 0,5 procento.
Benzino vidutinės kainos per savaitę Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo po 0,1 proc., Estijoje padidėjo 0,1 proc., o Latvijoje kaina nepasikeitė. Lenkijoje benzino vidutinė kaina siekia 1,41 euro už litrą, Estijoje ir Latvijoje šios kainos yra atitinkamai 1,58 euro už litrą ir 1,45 euro už litrą.
Tuo metu dyzelino vidutinės kainos padidėjo Lietuvoje, Estijoje ir Vokietijoje 0,5–1,1 proc., Lenkijoje sumažėjo 0,01 proc., o Latvijoje kaina nepasikeitė. Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina siekia 1,42 euro už litrą, Estijoje ir Latvijoje šios kainos yra atitinkamai 1,48 euro už litrą ir 1,44 euro už litrą
LEA primena, kad lapkričio 1–19 dienomis didmeninės degalų kainos Lietuvoje padidėjo: litras benzino – vienu centu, dyzelino – keturiais centais.