Jungtinių Valstijų automobilių rinka yra viena didžiausių pasaulyje, tad nenuostabu, kad ji ypač rūpi Europos ir Azijos gamintojams. Tačiau būsimasis JAV prezidentas Trumpas savo kampanijos metu ne kartą pažadėjo atkurti „aukso amžių“ vietinei automobilių pramonei.
Trumpas tiki, kad vietinių gamintojų automobilių paklausą padidintų didesni importuojamų transporto priemonių muitai. Jis netgi tiki, jog galėtų nutraukti laisvosios prekybos susitarimą tarp Meksikos ir Kanados, kad sustiprintų JAV gamintojus, nors šią sutartį pasirašė jis pats.
Nenori matyti importuotų automobilių
Rugsėjį susitikime su rinkėjais Trumpas pareiškė, kad griežti muito mokesčiai laukia tų automobilių gamintojų, kurie gamybą vykdo ne JAV.
„Jeigu gamintojai mano, kad gali parduoti automobilius Jungtinėse Valstijose, o gamybos vietas uždaryti Mičigane, Pietų Karolinoje, Šiaurės Karolinoje, Džordžijoje ar kitur – to nebus,“ – sakė jis.
Meksiką Trumpas vadina „užpakalinėmis durimis“, per kurias užsienio automobilių gamintojai bando apeiti JAV taisykles.
„Įvesime 100 proc. muitą kiekvienam automobiliui, įvežtam per Meksikos sieną. Ir pasakysime gamintojams, kad vienintelis būdas šio mokesčio išvengti – statyti gamyklas čia, Jungtinėse Valstijose,“ – kalbėjo Trumpas.
Nors Bideno administracija jau padidino importo mokesčius kiniškiems elektromobiliams 100 proc., Trumpui tai atrodo nepakankama priemonė.
Planuojami nauji muitai gali smarkiai paveikti automobilių gamintojus, kurie Meksikoje įsitvirtino dėl laisvosios prekybos susitarimo.
Štai, pavyzdžiui, „Honda“ pagamina apie 200 000 automobilių Meksikoje, iš kurių 160 000, įskaitant populiarų „HR-V“ visureigį, keliauja į JAV. Jei muitai būtų įvesti, „Honda“ būtų priversta rimtai svarstyti gamybos perkėlimą.
„Volkswagen“, „Toyota“ ir BMW taip pat turi gamyklų Meksikoje, tačiau BMW dėl ateities JAV ramūs – Spartanburge, JAV, kompanija jau daugelį metų gamina populiarius modelius X3, X4, X5, X6, X7 ir XM. Šie automobiliai eksportuojami net į 160 šalių, įskaitant Vokietiją.
„Mercedes-Benz“ taip pat turi Tuscaloosa gamyklą, JAV. Ten bendrovė gamina GLE ir GLS modelius, įskaitant „Maybach“ versijas bei elektrinius EQE ir EQS visureigius.
Tačiau kitų gamintojų situacija ne tokia stabili. „Audi“ ir „Porsche“, kurių prabangūs modeliai gaminami už JAV ribų bus paveikti didesnių importo mokesčių. Jų poveikį taip pat pajus „Land Rover“, kuri JAV populiarų „Defender“ visureigį gamina Slovakijoje esančioje gamykloje.
Kinijos automobilių gamintojai, svarstę apie naujas gamyklas Meksikoje, taip pat gali susidurti su stipriu Trumpo pasipriešinimu.
Ironiška, bet Trumpas neprieštarauja Kinijos investicijoms JAV. „Mes suteiksime paskatas – jei Kinija ar kitos šalys nori pardavinėti automobilius čia, tegul stato gamyklas ir samdo mūsų darbuotojus,“ – sakė Trumpas rugpjūtį „Reuters“ žurnalistams.
Sieks panaikinti elektromobilių lengvatas
Trumpas ketina jau pirmąją darbo dieną panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) ir Transporto departamento taisykles bei galvoja mažinti ar naikinti elektromobilių mokesčių lengvatas.
Be to, jis siekia atimti Kalifornijos teisę savarankiškai reguliuoti automobilių išmetamųjų teršalų normas, kaip tai darė 2019 m. per savo pirmąją kadenciją.
Bidenas grąžino šią teisę, tačiau Trumpo siekis tai pakeisti leistų JAV gamintojams toliau gaminti didelius, benzino ištroškusius pikapus ir visureigius, tačiau šie pokyčiai vargiai skatintų elektromobilių pardavimą ar padėtų didžiulėms baterijų gamyklų investicijoms.
Nulinės taršos transporto asociacija, vienijanti tokius gamintojus kaip „Tesla“, „Rivian“, „Lucid“ ir baterijų gamintoją LG, lapkritį paskelbė pasirengusi bendradarbiauti su Trumpu.
Verta pažymėti, kad po Trumpo pergalės „Tesla“ akcijų vertė išaugo net 15 proc. Akcininkai tikriausiai tikisi, kad Muskas ir Trumpas palaikys glaudžius santykius, tačiau Trumpo siekis apsaugoti JAV automobilių gamintojus nuo konkurencijos, kuriant savotišką apsauginį burbulą, gali atsisukti prieš jį patį.
Amerikietiški automobiliai jau dabar sunkiai konkuruoja su japoniškais, europietiškais ar korėjietiškais modeliais, ką atspindi itin maži eksporto mastai.
Ilgainiui tokia „apsauginė“ zona, be spaudimo daryti pažangą mažos taršos technologijų srityje, gali dar labiau pakenkti jų padėčiai pasaulinėje rinkoje.
