„Iš JAV politikos perspektyvos mes turime elgtis taip, kad būtume pasiruošę situacijai, kai jie pasieks savo tikslą. Nesvarbu, ar tai bus šią savaitę ar po mėnesio, dabar yra tas laikas, kai prezidentas nusprendė, jog visas pasaulis turi stengtis, jog Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas neįgytų tokios galimybės smogti“, - sako M.Pompeo'as.
M.Pompeo prisijungia prie nemažo sąrašo pareigūnų, kurie siunčia ženklus apie karinės konfrontacijos su Šiaurės Korėja galimybe dėl to, kad pastaroji atsisako stabdyti savo branduolinę programą.
Izoliuota Azijos šalis šių metų rugsėjo mėnesį įvykdė šeštą ir galingiausią iki šiol branduolinį testą bei tvirtino, kad buvo detonuota nedidelė vandenilio bomba, kuri taip pat gali būti montuojama ant raketos. Šaurės Korėja nuolatos gerina savo turimų raketų arsenalą ir jų valdymą – nuo vasario iki rugsėjo vidurio buvo atlikti 22 raketų bandymai.
D.Trumpo artimasis ratas
Nors kitos valstybės ragina būti atsargiems, plėtoti dialogą ir imtis abipusių pasitikėjimo kūrimo priemonių, D.Trumpas tuo pat metu vadiną Šiaurės Korėjos lyderį „mažuoju raketininku“, reiškia nepasitenkinimą dėl JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono pastangų pasiekti su Šiaurės Korėja diplomatinį sprendimą ir duoda užuominų, kad jis yra pasirengęs imtis karinių veiksmų.
Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H.R. McMasteris, paklaustas apie Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę, tvirtino, kad D.Trumpas neleis, jog branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja grasintų JAV – tai reiškia, kad Trumpo administracija patenka į tam tikras „lenktynes“, kuomet ji turi išspręsti susidariusią situaciją ir neleisti kilti ginkluotam susidūrimui.
„Jis nepriims situacijos, kuomet Šiaurės Korėjos rėžimas grasina JAV branduoliniais ginklais. Yra tų, kurie pasakytų, kodėl gi negalima priimti tokios situacijos ir naudotis atgrasymo priemonėmis. Bet priimti ir naudotis atgrasymą yra nepriimtina. Taigi mes atsiduriame situacijoje, kurioje svarbu kuo greičiau rasti sprendimą. Visi tai žino. Mes visi tai žinome... Mūsų sąjungininkai ir partneriai tai žino. Tai žino Kinija. Tai žino Rusija“, - sako ekspertas.
H.R.McMasteris gyrė D.Trumpo pasirinktą krizės valdymo metodą ir sakė, kad prezidento vadovavimas sukūrė beprecedentę galimybę „tarptautiniam bendradarbiavimui šiuo klausimu“. Jis taip pat įvertino ir R.Tillersono pastangas padidinti tarptautinės bendruomenės spaudimą Šiaurės Korėjai – tai kai kurias valstybes netgi paskatino nutraukti su Pchenjanu diplomatinius ryšius.
Neraminanti prognozė
Buvęs CŽV vadovas Johnas Brennanas pareiškė, jog karinio konflikto su Šiaurės korėja tikimybė yra nuo 20 iki 25 procentų.
„Karinio konflikto Korėjos pusiasalyje tikimybė yra didesnė nei ji buvo per kelis pastaruosius dešimtmečius. Nemanau, kad jis yra labai tikėtinas, bet išlieka 20-25 procentų tikimybė ir tai tikrai yra per daug“, - sako J.Brennanas.
Ekspertas taip pat nurodo situaciją, kuomet „ribotas karinis įsitraukimas, galintis nusinešti kelias gyvybes, galėtų nulemti atsakomuosius smūgius ir konfliktas greitai įsibėgėtų“.
Šalia šio „konvencinio eskalavimo scenarijaus“ J.Brennanas priminė ir vis stiprėjančias Šiaurės Korėjos kibernetines galimybes.
„Manau, kad turime nepamiršti, jog yra daug scenarijų, kurie gali vesti prie konflikto eskalavimo. Yra du lyderiai, kurie tam tikra prasme jau kovoja vienas su kitu. Nesutinku, kad D.Trumpas pasirinko konstruktyvią ir produktyvią poziciją“, - paklaustas apie D.Trumpo vartojamą „mažojo raketininko“ epitetą sako ekspertas.
Šiaurės Korėja yra pareiškusi, kad ji neketina kalbėti su JAV iki tol, kol turės patikimą raketų arsenalą ir branduolinį ginklą.
