Krašto apsaugos ministerija su portalu tv3.lt pasidalijo paskutiniųjų trejų metų (2012-2015 metų) kariuomenės įsigijimais. Turite galimybę pamatyti, kokie penki pirkiniai buvo patys brangiausi.
Patys brangiausi pirkimai
Brangiausias įsigijimas, remiantis KAM duomenimis, nauji sunkvežimiai Unimog U5000. Sutartis buvo pasirašyta praėjusiais metais. Kaina siekia 60 mln. eurų. Sutartis pasirašyta dėl 340 vnt. įsigijimo. Pagal išlaidas antroje vietoje galime matyti paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnius AS365N3 (3 vnt.) Jų kaina siekia 52 mln. Eur. 2015 m. gauti visi trys sraigtasparniai, kurie pakeitė pasenusius rusiškus Mi-8 klasės paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnius. Sutartis pasirašyta 2013 m. pabaigoje.
Trečiojoje vietoje galime matyti priešlėktuvinę ginkluotę GROM. Kaina siekia 34 mln. Eur. Remiantis KAM, Sutartys dėl artimojo nuotolio nešiojamosios priešlėktuvinės gynybos sistemų GROM pirkimo su Lenkijos įmone MESKO S.A. pasirašytos 20014 m. rugsėjį. Pagal ją Lietuvos kariuomenė įsigijo sistemos paleidimo įrenginių, raketų, priemonių sistemos priežiūrai, lauko treniruoklių, simuliatorių, taip pat logistinį sistemos palaikymo paketą.
Pirmoji GROM sistemos siunta į Lietuvą buvo atgabenta 2014 metų gruodį.
Ketvirtoje vietoje pagal pirkimo kainą atsidūrė prieštankinė ginkluotė JAVELIN (20 mln. Eur.) Sutartis pasirašyta prieš dvejus metus. Kaip informuoja ministerija, tai jau antras toks Lietuvos kariuomenės įsigijimas pagal 2001 m. pasirašytą tarpvyriausybinę Lietuvos ir JAV sutartį.
Penktojoje vietoje galime matyti už 16,2 mln. Eur pirktas haubicas PzH2000. Remiantis ministerijos atsiųsta informacija, įsigytos sistemos (16 operacinių ir 2 mokomosios) bus skirtos brigados „Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionui. Pirmosios haubicos Lietuvos kariuomenę pasiekė 2016 m. birželio mėn. ir dalyvavo tarptautinėse pratybose „Ugninis griausmas“. Likusias, pagal patvirtintus reikalavimus atnaujintas ir parengtas ginkluotės sistemas, planuojama gauti iki 2019 m. Kursuose Vokietijoje jau parengti haubicų vairuotojai, vadai ir remonto specialistai.
Ateityje – nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai
Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo KAM atstovai, pasirašytos pėstininkų kovos mašinų, haubicų, vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės sistemų, sunkvežimių įsigijimo, 120 milimetrų minosvaidžių modernizavimo sutartys.
Planuojamas ir nuotoliniu būdu valdomų orlaivių bei stebėjimo sistemų įsigijimas. Ateityje planuojamas ir šarvuotų visureigių, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimas.
Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas treniruotis Lietuvos ir sąjungininkų kariams, todėl jų poreikiams pritaikoma kariuomenės mokymo infrastruktūra – plečiamos Lietuvos kariuomenės poligonų ir karinio mokymo teritorijų ribos ir atnaujinama jų infrastruktūra, įrengiami ir naujai įsigyjamai ginkluotei pritaikomi mokymo laukai ir šaudyklos.
Taip pat galvojama ir apie individualų karį: įsigyjama lengvosios pėstininkų ginkluotė, optiniai ir naktinio matymo prietaisai, taktinio ryšio priemonės, šalmai ir šarvinės liemenės, šaudmenys.
Karinių jūrų pajėgų pajėgumų palaikymui iš Danijos karinių jūrų pajėgų planuojama įsigyti naudotą patrulinį laivą, taip suvienodinant Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinių laivų diviziono platformas.
Pirmas žingsnis į mobilumą?
Praėjusios savaitės pradžioje krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad šarvuočiai Lietuvos kariuomenėje bus eksploatuojami mažiausiai tris dešimtmečius.
„Tikiuosi, kad dar visi galėsime būti liudininkais ir pasidžiaugti šito mūsų suformuoto naujo Lietuvos kariuomenės pajėgumo pristatymu čia, Lietuvoje, ir pamatysime gal jį veikiantį tarptautinėse misijose ir operacijose, arba užtikrinantį Lietuvos saugumą, kad niekas nesikėsintų peržengti mūsų valstybės sienos“, - kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Jis sutartį pasirašė su „Boxer“ gamintojo Vokietijos konsorciumo ARTEC ir tarptautinės ginkluotės pirkimo organizacijos OCCAR atstovais. 84 iš įsigijamų šarvuočių bus pėstininkų kovos mašinos, likę keturi - vadovavimo šarvuočiai. Naujais šarvuočiais bus aprūpinti du Sausumos pajėgų batalionai Rukloje ir Alytuje - tie, kurie sudaro kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų pagrindą.
Perkamos pėstininkų kovos mašinos bus apginkluotos 30 mm patranka, prieštankine ginkluote ir kulkosvaidžiais.
Spragos valstybės gynyboje
Ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis tikina, kad „Boxer“ tam tikra prasme užpildė spragą, kurią mes turėjome nuo pat pirmos mūsų valstybės susikūrimo dienos, tačiau, anot jo, ne ginkluotė, o žmonių parengimas yra svarbiausia.
„Dabar mes turime pėstininkų kovos mašinas. Tačiau pavojus iš oro vis dar išliko. Taigi kartu su vidutinio nuotolio oro gynyba mes pilnai galėtume uždaryti visas spragas, kurias mes turime Lietuvos kariuomenėje ir mūsų valstybės gynyboje“, - sakė D. Antanaitis.
„Pats daiktas savaime saugumo neužtikrina, nes ne pėstininkų kovos mašinos užtikrina saugumą, bet kariai, tačiau tam, kad kariai užtikrintų saugumą, jie privalo turėti profesionalias priemones. Kad ir kokia gera bebūtų motyvacija, kad ir kaip gerai būtų paruošti kariai, be atitinkamų priemonių jie nieko negali padaryti. Visada reikia prisiminti, kad mūsų priešas turi daug ir labai geros ginkluotės. Todėl jeigu mūsų kariai neturi kontrapriemonių, tai kad ir koks geras parengimas bebūtų, jis vis tiek bus bevertis. Tai pėstininkų kovos mašinos yra tiesiog priemonės, kurios gali suteikti Lietuvai ne tik kovoti kaip lygus su lygiu, bet ir nugalėti“, - sakė ginkluotės ekspertas.
Esame maži?
Ginkluotės ekspertas tikina, kad viena didžiausių bėdų – mentaliteto klausimas. Anot jo, gana dažnai kario motyvacija yra sumažinama vien dėl to, kad kariuomenėje nėra pakankamai ginklų ir technikos, kuri padėtų jam tikėti, kad galimai grėsmei būtume pajėgūs pasipriešinti.
„Aš manau, kad visų pirma, tai reikia pakeisti mentalitetą. Kartu su tais pirkiniais keičiasi ir karių mentalitetas. Jeigu anksčiau mes sakydavome, kad esame maži ir nieko negalime, tai tokie pirkiniai labai skatina motyvaciją. Aš manau, kad dabar pagrindinis dalykas kariuomenėje tai yra kariuomenės mentaliteto pasikeitimas – karo psichologijos sutvirtinimas. Kaip ir minėjau, turint profesionalią įrangą, net ir kariai pradės savimi labiau pasitikėti. Tai nebus tik tiek, kad mes maži ir šiek tiek pasiginsime, bet mes stiprūs ir galime laimėti“, - sakė ginkluotės ekspertas D. Antanaitis.
Ginkluotės ekspertas: priešas tobulėja
D. Antanaitis įvardijo, kokios karinės technikos kariuomenei visada trūksta.
„Kalbant apie ginklus, tai be minėtos vidutinio nuotolio gynybos, tai prieštankinių ginklų niekada nebus per mažai, kuo jų daugiau, tuo geriau. Priešas tobulėja, todėl mums nuolat reikia atnaujinti savo ginkluotę.
Šiuo metu mes turime kelis priešus. Pačią didžiausią grėsmę, žinoma, sudaro Putino Rusija. Šiai dienai tai yra didžiausia grėsmė Europai ir net pasauliui. Taip pat nereikia pamiršti ir ISIS. Žinoma, be karinių grėsmių yra ir kitos grėsmės: nelegali ginklų prekyba, narkotikai ir t.t. “, - minėjo ginkluotės ekspertas D. Antanaitis.
