vokietijos kariuomenė

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. Kaip skelbia Prezidentūra, šalies vadovas su Vokietijos brigados „Lietuva“ elemento vadu pulkininku Andre Hastenrathu aptars pajėgumų dislokavimo eigą ir planus, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą atliekant parengiamuosius darbus. Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas – maždaug 20 karių.

Antradienį Lietuvoje prasideda Vokietijos Bundesvero plataus masto pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). Jų metu į Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje Švenčionių rajone ir Kazio Veverskio poligoną Kazlų Rūdoje persidislokuos daugiau kaip 3 tūkst. Vokietijos karių bei 200 vienetų karinės technikos, tarp jų – tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Puma“ ir „Boxer“. Šios pratybos orientuotos į dviejų divizijų perdislokavimą iš centrinio Europos regiono į rytinį.

Pirmadienį į Lietuvą atvykęs pirmojo Vokietijos brigados elemento vadas pulkininkas André Hastenrath sako, jog šiuo metu šalyje dislokuota grupė įvertins, kaip lietuviams sekasi įgyvendinti infrastruktūros darbus, reikalingus viso karinio vieneto priėmimui. „Aš regioną aplink Ruklą jau pažįstu ir žinau, kad (infrastruktūra – ELTA) ten labai stropiai statoma. Apie Rūdninkus dar sužinosiu daugiau.

Į Vilnių pirmadienį atvyksta pirmieji Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados kariai. Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, atvyks Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfonsas Maisas ir 45-osios brigados „Lietuva“ štabo pirminė valdymo grupė. Pirminį Vokietijos brigados Lietuvoje elementą sudarys daugiau kaip 20 karių. Jie įsikurs Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris ragina skubiai stiprinti priešraketinę gynybą, kad šalis galėtų apsisaugoti nuo galimų grėsmių iš Rusijos. „Turime 5–8 metus laiko. Per šį laikotarpį turime sukurti priešraketinės gynybos sistemą. Kito pasirinkimo nėra, – sakė jis „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiams. – Manome, kad Rusija per 5–8 metus gali pasirengti kariauti su NATO valstybėmis.

Po nemalonaus incidento, kai rusų šnipai įrašė keturių aukšto rango vadų pokalbį, Vokietijos karinių oro pajėgų vadas Ingo Gerhartzas nurodė kariams sugriežtinti saugumo priemones. Telefoninės konferencijos, kurios metu aukštesniojo rango karininkai kalbėjosi apie galimybę prieš rusų pajėgas Ukrainoje naudoti raketas „Taurus“, įrašą paviešino Rusijos valstybinis transliuotojas RT. Šis incidentas Vokietijos vyriausybei pridarė daug nemalonumų.

Vokietijos karių skaičius sumažėjo iki 181 500, nepaisant didelių vyriausybės pastangų siekiant jį didinti, penktadienį agentūrai dpa sakė Gynybos ministerija. Tai reiškia, kad praėjusių metų pabaigoje karinę tarnybą atliekančių laikinųjų bei profesionaliųjų Bundesvero karių ir savanorių buvo maždaug 1 500 mažiau nei metais anksčiau, pranešė ministerija. 2022 metų pabaigoje Bundesveras turėjo 183 050 karių.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi karui su Rusija. Vokiečių žiniasklaida, remdamasi slaptais dokumentais, paskelbė scenarijų, kuriame nurodo, kaip NATO gintų Baltijos šalis, jei Lietuvą užpultų Rusija. Krašto apsaugos ministras skuba raminti gyventojus: esą tokie scenarijai – pratybų kasdienybė. O Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad tai aiški žinutė, kurią vokiečiai siunčia Putinui.

Vokietijos kariuomenė parengė karo su Rusija pratybų scenarijų tuo atveju, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos patirtų pralaimėjimą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis slaptu VFR gynybos ministerijos dokumentu. „Eskalacija tarp NATO ir Rusijos galima jau vasario mėnesį. Tai pratybų scenarijus, kuriame žingsnis po žingsnio, mėnuo po mėnesio aprašoma, kaip veiks Putinas ir kaip NATO ginsis. Pagal Bundesvero scenarijų, eskalacija kils jau po kelių savaičių.

Vokietija Ukrainai perdavė dalį savo karinės technikos ir dabar turi per mažai ginklų išorinės agresijos atveju. Vokietijos politikai kritikuoja gynybos ministrą Borisą Pistorių dėl susidariusios situacijos ir reikalauja skirti lėšų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (Bundesvero) arsenalui papildyti.

Dėl įtariamo šnipinėjimo Rusijai sulaikytas Vokietijos karininkas dirbdamas kariuomenės viešųjų pirkimų padalinyje turėjo prieigą prie itin slaptos informacijos, penktadienį pranešė vietos žiniasklaida. Anot naujienų svetainės „Spiegel Online“ ir laikraščio „Zeit“, vyras, prokurorų įvardytas kaip Thomas H., dirbo departamente, kurio viena iš užduočių buvo itin modernių elektroninio karo sistemų įsigijimas.

Vokietijos kariuomenė užsakė 18 naujų tankų „Leopard 2“, kurie pakeis išsiųstuosius į Ukrainą anksčiau šiais metais, penktadienį pranešė viena didžiausių gynybos bendrovių. Įmonė „Kraus-Maffei Wegmann“ teigė, kad sutartis dėl tankų „Leopard 2A8“ buvo pasirašyta su federaline karinės įrangos tarnyba. Ji nepateikė finansinės informacijos, tačiau Vokietijos parlamento biudžeto komitetas trečiadienį patvirtino apytiksliai 525 mln. eurų finansavimą.

Pirmadienį ryte Rusija apšaudė Kyjivą – nugriaudėjo trys galingi sprogimai. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai rodo, kad šalis agresorė krypsta „gėdingo pralaimėjimo link“. „Rusijos Kremliaus režimas stengsis vis labiau destabilizuoti situaciją, imtis desperatiškų veiksmų, ir tai tikrai didina bendrąją riziką tiek Ukrainoje, tiek kitur.

 Vilniuje gyvenantis Jonas Dovydas Jaehnas (Jonas Dovydas Jėnas) greičiausiai taps pirmuoju Lietuvos piliečiu, kuris tarnaus Vokietijos kariuomenėje. Lietuvos Vyriausybė rengiasi jam suteikti leidimą dirbti kitos valstybės tarnyboje. J.D.Jaehnas tokio leidimo paprašė prieš pusantro mėnesio. Informacijos apie J.D.Jaehną Vidaus reikalų ministerija neteikė, argumentuodama būtinybe saugoti asmens duomenis. Tuo metu iš viešų šaltinių matyti, kad J.D.Jaehnas gyvena Vilniuje.