vėžio tyrimai

Antraštės apie vėžinius susirgimus visuomet sukelia visuomenės susidomėjimą. Daugelis mūsų yra artimoje aplinkoje susidūrę su šia liga įvairiomis formomis, todėl net kukliausia naujiena apie galimą pagijimą dažnai sutinkama itin emocingai. Kuomet antraštėje yra parašoma, kad „mokslininkai atrado vaistą nuo vėžio“ – tai jau yra tikra bomba.

Du imunologai iš JAV ir Japonijos ketvirtadienį buvo paskelbti Tangų premijos, laikomos Nobelio premijos atitikmeniu Azijoje, laureatais dėl jų indėlio kovoje su vėžiu. Jamesas P. Allisonas, dirbantis Teksaso universiteto M. D. Andersono vėžio centre, ir Tasuku Honjo iš Kioto universiteto pelnė pirmąją Tangų premiją biofarmacijos kategorijoje, kai buvo atrinkti iš maždaug 100 pasiūlytų pretendentų iš viso pasaulio.

Priešinės liaukos, dažniau vadinamos prostata, vėžiu vyrai serga dažniausiai, o nuo kitų ši vėžio rūšis skiriasi tuo, kad paprastai nebūna akivaizdžių ligos simptomų. Priešinės liaukos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų. Būtent todėl vyrai yra skatinami pasitikrinti profilaktiškai – diagnozuotą ankstyvos stadijos prostatos vėžį daug lengviau išgydyti. Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis finansuojama priešinės liaukos vėžio diagnostikos programa.

Lietuvos mokslininko atradimas ateityje gali padėti įveikti vėžį. Anot biochemiko Skirmanto Kriaučionio, nustačius, kokie konkretūs pakitimai ląstelėse sukelia vėžinius susirgimus, būtų galima efektyviau juos gydyti. Jis buvo vienas iš trijų mokslininkų, praėjusią savaitę už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus atsiėmęs Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą. Biochemikas įvertintas už pasaulinės reikšmės atradimus DNR tyrimų srityje ir bendradarbiavimą su Lietuvos biotechnologais.

Tarptautinės technologijų ir inovacijų bendrovės „Siemens“ mokslininkams pavyko atlikti kraujo ląstelių tyrimą pasitelktus magnetinio skaitymo technologiją, naudojamą kompiuterių kietuosiuose diskuose. Tam jie sukūrė magnetinį kraujo tėkmės citometrijos prototipą, kuris gali aptikti vėžio ląsteles kraujyje. Ši technologija buvo sukurta remiantis GMR (angl. giant magnetoresistance) efektu, kurio atradėjas 2007 m. buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje.

Žymiausi BBC televizijos veidai nusimetę drabužius, pasirodo fotosesijoje, kurios pagrindinė idėja - priversti suklusti visuomenę ir vietoje pilnų drabužinių, aukoti pinigus "Cancer Research UK" organizacijai. Populiaraus BBC serialų aktoriai bei laidų vedėjai, šokių konkursų teisėjai ir dalyviai, tokie kaip Bruno Tonioli, Lucy Benjamin, Camilla Dallerup, Julia Bradbury, sutiko pozuoti apsinuoginę akcijai "Give up clothes for good" (liet.

Revoliucingą žingsnį kovoje su vėžiu žengusiems mokslininkams pirmą kartą pavyko visiškai atkurti dviejų šia liga sergančių žmonių genetinius kodus. Kaip rašo „Times Online“, išsamus genetinis žemėlapis, kuriame pažymėta kiekviena DNR mutacija, sudarytas stebint dviejų pacientų piktybinius navikus.   Jau dabar šis britų mokslininkų pasiekimas vadinamas svarbiausiu dešimtmečio įvykiu gydant vėžį: manoma, kad kiekvieną piktybinį auglį greitai bus galima įveikti individualia terapija.

Nustatyta, kad daugelyje klinikų įprasti kompiuterinės tomografijos tyrimai kelia kur kas didesnį vėžio pavojų, nei buvo manoma iki šiol. Radiacijos dozės, kurias pacientai gauna per kai kuriuos kompiuterinės tomografijos tyrimus, iš tikrųjų yra žymiai pavojingesnės, pranešė Kalifornijos universiteto San Franciske (JAV) mokslininkai.

Mokslininkai sukūrė nanotechnologijų sensorių, kuris paprastame kraujo mėginyje itin greitai aptinka vėžio ląsteles. Kaip praneša JAV transliuotojas „ABC News“, Jeilio universiteto mokslininkų sukurta technologija leidžia „aptikti mažus vėžį sukeliančių ląstelių kiekius visame kraujyje per maždaug 20 min.