valstybinė miškų tarnyba

Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavinimą, gyvenantys ir dirbantys miestuose. Tačiau miškas yra gyvas organizmas ir jį reikia prižiūrėti. Tam reikia specialių žinių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Be abejo, miško priežiūros darbus gali atlikti samdomi specialistai.

Pušiniam pjūkleliui pernai pažeidus apie 6,7 tūkst. hektarų Ignalinos rajono miškų, Valstybinė miškų tarnyba (VMT) teigia, kad šiemet pušynų lajų pakenkimai bus „nepavojingi ir menki“. Kaip nurodoma šią savaitę išplatintame VMT pranešime, įvertinus 2023-ųjų rudenį vykdytos miško paklotėje žiemojančių pjūklelių kokonų apskaitos ir 2024-ųjų kovą atlikto papildomo tyrimo rezultatus, nustatyta, kad šiemet paprastojo pušinio pjūklelio masinio dauginimosi židinys bus ramybės fazėje.

Valstybinė miškų tarnyba skelbia, kad teismui neišnagrinėjus ir nepateikus papildomo išaiškinimo, ar turėtų būti naikinami leidimai kirsti mišką, gauti iki nutarimo apie privaloma poveikio aplinkai vertinimą, leidimai kirsti mišką nebus naikinami.

Sunku patikėti, bet yra toks krūmas, kuris žydi ir šaltuoju metų laiku. Jis gan dažnai auginamas dekoratyviuose želdynuose. Pavadinimas skamba egzotiškai – hamamelis. Tai graikiškų žodžių junginys, reiškiantis „tuo pačiu metu su vaisiumi“. Angliškas šio augalo pavadinimas – „Witch Hazel“. Senovine anglų kalba tai reiškia „lankstusis lazdynas“, nes jo lapai iš tiesų panašūs į lazdyno, bet su juo daugiau nieko bendro neturi.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos specialistai nustatė, kad Ignalinos rajone, Vaišniūnų girininkijoje, pušų kenkėjų – paprastųjų pušinių pjūklelių židinys išplitęs 1200 hektarų plote. Kaip pirmadienį pranešė Valstybinė miškų tarnyba (VMT), liepos 17-ąją pasitelkus Lietuvos kariuomenės sraigtasparnį atlikta žvalgyba iš oro, skrydžio maršrutas apėmė Kaišiadorių, Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų, Jonavos rajonus.

„Jei aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas neatšauks savo sprendimo, kreipsimės į teismą“, – taip prabilo aplinkosaugininkai, neiškentę ministro ignoravimo. Jie tikina, kad K. Trečiokas žadėjo apie reformas pranešti profesinės sąjungoms, tačiau šio pažado netesi. Tuo metu ministras nieko blogo nemato ir net ragina aplinkosaugininkus kreiptis į teismą.

Vyriausybė nepritarė siūlymui panaikinti Generalinę miškų urėdiją ir jos funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui ir Valstybinei miškų tarnybai. Ministrų kabinetas trečiadienį nepritarė Seime svarstomam Miškų įstatymo pakeitimo projektui. „Perdavus Generalinės miškų urėdijos teises ir pareigas Valstybinei miškų tarnybai, ta pati institucija vykdytų tiek miškų urėdijų ūkinės veiklos reguliavimą, tiek valstybinių miškų kontrolę.

Aplinkos ministerija siūlo, kad Valstybinė miškų tarnyba (VMT) galėtų teisme pareikšti ieškinius, pateikti pareiškimus teisme ar kitaip ginti viešąjį interesą ir atstovauti valstybę, trečiadienį rašo „Lietuvos žinios“. Siūloma, kad Miškų įstatymo pataisos būtų svarstomos ir priimamos per Seimo rudens sesiją, o įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Manoma, kad VMT turės būti įsteigtos 1-2 specialistų teisininkų pareigybės, o joms išlaikyti kasmet papildomai reikės 13-26 tūkst. eurų.

Seimas, priėmęs Miškų įstatymo pataisas, įteisino Valstybinę miškų tarnybą. Ši tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti.