vairuotojų įpročiai

Apklausos atskleidė, kaip skiriasi Europos vairuotojų įpročiai kelyje. Skirtingų šalių vairuotojai nevienodai suvokia kelionės saugumą ir, nors numano apie saugumą lemiančius veiksnius, ne visi vairuotojai vienodai jų paiso.

Ar norėtumėte, kad Jūsų automobilio standartinius numerius pakeistų išskirtiniai, vardiniai, atkreipiantys dėmesį? Kiek už juos sutiktumėte mokėti? O jeigu gautumėte numerį, kuris Jums būtų nepriimtinas, keistumėte jį ar pasiliktumėte?

Absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų staigiai sumažina greitį, pastebėję policiją, beveik pusė signalizavimo būdu linkę įspėti kitus kolegas, pastebėję policijos vykdomą greičio kontrolę. Tai rodo Lietuvos gyventojų vairavimo įpročių tyrimas, kurį didžiausios šalies ne gyvybės draudimo įmonės „Lietuvos draudimas“ užsakymu 2012 m. rugsėjo mėn. atliko „Spinter tyrimai“. Prieš specialiai įrengtas paaukštintas perėjas ar greičio mažinimo kalnelius visada pristabdo 90 proc.

Atlikta apklausa atskleidė, kaip skiriasi Europos vairuotojų įpročiai kelyje. Skirtingų šalių vairuotojai nevienodai suvokia kelionės saugumą ir, nors numano apie saugumą lemiančius veiksnius, ne visi automobilininkai vienodai jų paiso. Dauguma europiečių pripažino alkoholį stipriausiu rizikos veiksniu kelyje, tačiau tai ne visus sustabdo. Pavyzdžiui, net pusė apklausoje dalyvavusių Belgijos vairuotojų prisipažino linkę vairuoti automobilį po kelių taurių alkoholio.

Vieni vairuotojai vertina automobilį kaip transporto priemonę, kiti – kaip galimybę pasipuikuoti, dar kiti supranta, kad automobilis yra kasdienio naudojimo daiktas, bet nori, kad jis būtų kuo gražesnis, išskirtinesnis. Vidutiniškai du iš trijų vairuotojų, turėdami finansinių galimybių, nedvejodami skirtų lėšų papildomoms autodalims, kad jų automobilis būtų įspūdingesnis. Autotransporto portalo Autogidas.

Važiavimą, kai nuolatos dega žalias šviesoforo signalas ir kai netenka įstrigti automobilių spūstyse, turbūt galima pavadinti kiekvieno vairuotojo svajone. Tačiau realybėje ypač didžiųjų šalies miestų vairuotojams dažnai tenka gaišti savo laiką, eikvoti degalų sąnaudas laukiant, kol spūstys sumažės. Ką daro ir kaip elgiasi vairuotojai, nenorėdami stovėti nusidriekusiose automobilių eilėse? Maždaug trečdalis vairuotojų, autotransporto portalo Autogidas.

Beveik 70 proc. Vokietijos vairuotojų atsisako pilti į savo automobilius ekologišką benziną „Super E10“, nes baiminasi, kad jis gali pakenkti šių varikliui, pirmadienį rašo „Lietuvos žinios“. Dėl paklausos nebuvimo benzinas „Super E10“ laikinai nebetiekiamas į degalines, todėl jį gaminančių naftos perdirbimo gamyklų talpyklos jau perpildytos. Šio benzino pristatoma tik į pusę iš beveik 15 tūkst. Vokietijoje esančių degalinių, dažniausiai šalies rytuose bei pietuose.

Degalų kainoms pasiekus neregėtas aukštumas ir vis kylant, pusė šalies didžiųjų miestų vairuotojų pradėjo taupyti degalus: jie renkasi kitus keliavimo būdus. Ekonominis sunkmetis įtakoja ir vairavimo saugumą: net 9 iš 10 prie vairo sėda susinervinę, emocinio streso būsenos. Tokius rezultatus atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Synopticom“ atlikta 5 didžiųjų Lietuvos miestų vairuotojų sociologinė apklausa.