trėmimas

 Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį laisvės apribojimu nubaudė Jurijų Subotiną už tai, kad viešai paskelbė komentarą, pritariantį sovietų vykdytiems trėmimams. „Ačiū Stalinui, Sniečkui ir Tarybų valdžiai, kam nepatinka būti kartu su Rusija – von nakui iš Lietuvos, čemodan–vokzal, Amerika“, – skelbta 2016 metais komentare po straipsnius interneto portale.

Premjeras Saulius Skvernelis absurdiškais vadina Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo pareiškimus dėl Rusijos teisės į kompensacijas iš Lietuvos už investicijas sovietmečiu ir primena, kad trėmimais bei žudymais prarastos lietuvių gyvybės yra neįkainojamos. Žurnalistams Klaipėdoje S.Skvernelis sakė, kad pusę amžiaus trukusi sovietų okupacija iki šiol lemia tai, jog Lietuva, priešingai nei okupacijos nepatyrusios valstybės, susiduria su socialinėmis, ekonominėmis problemomis.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė trečiadienį nutarė palengvinti nusikaltimus padariusių užsieniečių išsiuntimą iš šalies, tai padaryti paragino migrantams priskiriami lytiniai užpuolimai per Naujųjų metų sutikimą. Virtinę nusikaltimų Kelne tirianti policija nurodė, kad tarp įtariamųjų daugiausia yra prieglobsčio prašytojų ir nelegalių migrantų iš Šiaurės Afrikos.

 Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus nusišalino nuo bylos, kurioje buvęs sovietų saugumo darbuotojas 87-erių Kėdainių miesto gyventojas Jonas Gailiūnas kaltinamas lietuvių tautos žmonių trėmimu, nagrinėjimo.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Šiaulietei Marytei Jakubauskaitei-Kolegovai „Šiaulių krašto“ straipsnis apie Zimą (Irkutsko sritis) sukėlė jaunystės prisiminimus. Ištremta aštuonerių, į tėvynę Marytė grįžo šešiolikos metų. Sugrįžo prisiminimai „Lėkiau pas kaimynus laikraščio, nes apie Zimą buvo labai įdomu paskaityti“, – šypsosi šiaulietė. Vargano Zimos turgelio nuotrauka moteriai priminė 1955–1956 metus, kai žiemą būdavo parduodamas užšaldytas pienas su viršuje nusistovėjusia grietine.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Vilniuje, prie paminklo sovietų okupacijos aukoms atminti, trečiadienį rinkosi politiniai kaliniai ir tremtiniai, įvairių organizacijų atstovai paminėti 1951-ųjų spalio 2–3 dienomis vykdytų trėmimų. Per operaciją „Ruduo“ į Krasnojarsko kraštą nuolatiniam gyvenimui buvo ištremta 16 000 žmonių, iš kurių trečdalis buvo vaikai iki 16 metų.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kauno apygardos teismas buvusiam milicininkui, kuris kaltinamas sovietmečiu į Sibirą ištrėmęs šeimą iš Ukmergės rajono, skyrė priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą. Išklausyti teismo nutarties atvyko tik prokurorė – buvęs Sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnas, 81 metų Petras Algimantas Maknevčius dabar sunkiai serga.

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 86 metų Levas Leščičinas kaltintas dalyvavęs Ukmergėje gyvenusios Pisčikų šeimos trėmime. Atsižvelgęs į garbų kaltinamojo amžių bei į tai, kad L. Leščininas gailisi dėl ankstesnių įvykių, į kuriuos jį įtraukė tuometinė sovietinė sistema, teismas skyrė senoliui priemonę nekeisti gyvenamosios vietos ir atsiprašyti Pisčikų šeimos palikuonių. L. Leščininas sunkiai juda po keturių insultų.

Trečiadienį sukanka 65 metai, kai 1948 metų gegužės 22 d. rytą iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių. Tai buvo didžiausias lietuvių trėmimas. 1948 m. gegužę per operaciją „VesnA“ (liet. „Pavasaris“) iš Lietuvos okupantai į Sibirą išvežė daugiau nei 40 tūkst. žmonių, iš kurių 11 tūkst. buvo vaikai. Trėmimo operacijai pasitelkta apie 30 tūkst. represinių institucijų darbuotojų.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžia, kad 1941 metų Lietuvos tragedija buvo visų šalies gyventojų tragedija, nes tremiami ir naikinami buvo visų kartu gyvenusių tautybių žmonės. Tai Seimo Pirmininkė sakė pradėdama iškilmingą Seimo minėjimą, skirtą laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimui. „Visoje Lietuvoje plevėsuojančios trispalvės, perrištos juodais kaspinais, vėl ženklina Birželio 14-ąją ir primena mums skaudžiausias tautos ir valstybės patirtis, liūdniausius išgyvenimus.

Prieš 70 metų Lietuvos patirtos didžiosios netektys Kaune prisimintos ciklu renginių, skirtų Gedulo ir vilties dienai paminėti. Renginiai jau prasidėjo praėjusią savaitę ir tęsis iki trečiadienio. Anot miesto Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Sigito Šliažo, šiemet, kaip niekada iki šiol, į pirmųjų masinių trėmimų metinių minėjimą įsijungė nemažai gyventojų bendruomenių bei ugdymo įstaigų.

2010 metų birželio 15-tą dieną LR Seimas pirmą kartą per  20-šimt nepriklausomybės metų išdrįso oficialiai paminėti skaudžiausią XX amžiaus Lietuvos istorijos datą - sovietinės okupacijos dienos 70-šimtmetį.   To nebuvo padaryta net per tokias apvalias datas kaip okupacijos dienos 50-dešimtmetis ar  60-dešimtmetis.