teatro

„Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.“ Tai itin populiari ištrauka iš Biblijos (Himnas meilei). Kiekvienas žmogus meilės jausmą gali išreikšti kitaip, o prieraišumas ne visada sieja tik žmonių santykius.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl suardytų XVII a. ir vėlesniais amžiais datuojamų archeologinių sluoksnių Vilniuje, Teatro g. 7, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje pritaikė baudžiamąją atsakomybę čia vykdytų statybos darbų vadovams.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pranešė ėmęsis žygių, kad klaipėdiečiai „Eurobasket 2011“ varžybas galėtų stebėti ne tik pačioje arenoje, bet ir pagrindinėje senamiesčio aikštėje. Pasak jo, jau artimiausiomis dienomis turėtų paaiškėti, ar pavyks derybos dėl galimybės Teatro aikštėje gyvai transliuoti Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes, praneša ve.lt. Derybos vyko ne tik su FIBA atstovais, bet ir su senamiesčio verslininkais.

Rytoj, rugpjūčio 20 dieną, vyksiantį suomių roko grupės „Apocalyptica“ koncertą galima vadinti išskirtiniu - tokio renginio Trakų pilyje dar nebuvo. Anot žinovų, Trakų pilis - ta erdvė, kurioje violončelininkų kvarteto kūriniai skambės taip, kaip iš tikrųjų turi skambėti. Pasaulyje negausu roko grupių, kurios nenorėtų būti vadinamos unikaliomis. Be abejo, pastaruoju laiku vos keletas nusipelno šio apibūdinimo ir Suomijos grupė „Apocalyptica“ yra viena jų.

Kosmopolitiniame ir koprodukciniame Lietuvos NOBT repertuare Lietuvos kūrėjų pavardės – įvykis, vertas dėmesio. Režisieriaus Jono Jurašo režisuota Christopho Willibaldo Glucko opera „Orfėjas ir Euridikė“ – jau trečias šio režisieriaus darbas Vilniaus operos scenoje po Giuseppes Verdi „Aidos“ ir Broniaus Kutavičiaus „Lokio“.   Šiandieninis operos žiūrovas ir  klausytojas į teatrą eina ne sužinoti istorijos, o pasiklausyti muzikos ir dainininkų, panardintų į režisieriaus, scenografo i...

Žiemos olimpiada mums, kino mėgėjams, – ne kliūtis. Juk šią savaitę – ir Vasario 16-osios šventė, ir dar Valentino diena. Vadinasi, priderinti filmai. Šeštadienis Norisi banaliai atsidusti: kaip bėga laikas... Iš tiesų, atrodo, tik vakar (iš tikrųjų 2001-aisiais) visiems buvo didžiulė staigmena jauno britų režisieriaus Stepheno Daldry drama „Bilis Eliotas“ (TV3, 14.55 val.

Statistikos požiūriu, šį sezoną Williamas Shakespeare’as „mūsyse“ lankėsi gana dažnai, galbūt net gerokai dažniau už kitus „kolegas“ klasikus. Net toli gražu nekultūrinius savaitraščius sudomino baugus romeo ir džuljetų istorijų skaičius visuose žanruose – Oskaro Koršunovo „Įstabioji ir graudžioji…“, Anželikos Cholinos choreografinė, Kauno muzikinio teatro Charles’io Gounod operinė, Alytaus dramos teatro – kiek kitaip graudi, ir berods dar kokią nors praleidau („žmonėms reikia meilės“, sakė An...

Pasirodęs naujasis almanacho „Teatras“ numeris skiriamas teatro istorijai ir kritikai. Peržiūrėjus Lietuvos teatrų repertuarus ir pastebėjus susidomėjimą tarpukario ir senesnės Lietuvos temomis, šalies realijomis ir noru revizuoti istoriją („Madagaskaras“, „Kipras, Fiodoras ir kiti“, „Frank Kruk“, „Mindaugas“ ir kt.), suprantamas noras pasidomėti istorinių pjesių likimu teatro scenose.

Medžiaga disertacijai, vadovas pradedantiems režisieriams Absurdas. Teatro slengu – „briedas“. Lietuviškai – nesąmonė, ant kurios reikia uždėti savo nesąmonę, antraip žiūrovai nesusigaudys, kad tai – juokai (žr. Aido Giniočio režisuotą „Tautkrušą“ pagal Wernerį Schwabą). Akmuo. Istorijos metafora. Dažnai – užsklęstos istorijos, kuri baugi, sunki, ir ją reikia prakalbinti (žr.