superkompiuteriai

Nė vienas mokslininkas negalėtų perskaityti visų savo srities darbų – bet mašinos, besirausdamos mokslinėje literatūroje, atradimus daro pačios. Praeitų metų gegužę superkompiuteris iš San Chosė, Kalifornijoje, per porą valandų perskaitė 100 tūkst. tyrimų. Duomenyse jis rado pasislėpusią visiškai naują biologiją. Kompiuteris KnIT yra viena iš nedaugelio sistemų, plečiančių pažinimo ribas be žmogaus pagalbos. „KnIT“ dokumentus skaitė ne kaip mokslininkas – tai būtų užtrukę visą amžinybę.

Interneto technologijų lyderė „Google“, be kurios paslaugų daugelis nebeįsivaizduoja savo kasdienybės, valdo vienus didžiausių pasaulyje  kompiuterinio skaičiavimo resursus, tačiau jiems vis dar labai toli iki paprasčiausios žiurkės proto, teigia mokslininkai.

Stony Brook universiteto (JAV) tyrėjai – geomokslų ir fizikos profesorius Artiomas Oganovas kartu su kolega Andrejumi Liakovu  – sukūrė algoritmą, kuris leidžia numatyti naujas superkietąsias medžiagas. Mokslininkų darbas publikuotas naujausiame žurnalo „Physical Review B“ numeryje. Superkietosios medžiagos, naudojamos daugelyje mokslinių ir technologinių sričių (pavyzdžiui, kaip abrazyvinės įvairių įrankių dangos), sudaro ganėtinai nedidelę junginių klasę.

San Chosė (JAV) vykstančioje „Supercomputing 2010“ konferencijoje bendrovės „nVidia“ atstovai pranešė kuriantys naują superkompiuteriams skirtą specializuotą procesorių. Pasak jų, šių naujos kartos superkompiuterių našumas sieks egsaflopą (1018 operacijų per sekundę su slankiuoju kableliu). „EETimes.com“ teigimu, šis procesorius kuriamas vykdant „Echelon“ projektą.

Kinijos ambicijas tapti galingiausia pasaulio valstybe dar labiau sustiprino naujausio galingiausių pasaulyje superkompiuterių reitingo rezultatai. Jie liudija, kad Kinijos nacionaliniame Superkompiuterių centre šalies pietuose esančiame Šenženo mieste įrengtas „Nebulae“ superkompiuteris šiuo metu yra antrasis pagal galingumą pasaulyje, praneša „Physorg.