socialdemokratų sąjunga

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatą į prezidentus Ignalinos rajono merą Bronį Ropę rinkimuose parems ir neparlamentinė Socialdemokratų sąjunga. Tokį sprendimą po susitikimo su B. Rope priėmė Socialdemokratų sąjungos valdyba. „Ką paremti, mes rinkomės atsižvelgdami į ideologinius ir vertybinius kriterijus, o ne vertindami, kuris kandidatas gali laimėti.

Vykstant debatams televizijoje, kokiu būdu mažinti kosmines centralizuoto šildymo kainas, sunku žiūrėti į savimi pasitikinčių kai kurių personų veidus, reiškiančius didžiulį dirbtinį susirūpinimą. Juk tai jie, puikiai žinodami pasekmes, visomis įmanomomis priemonėmis siekė monopoliniuose centralizuoto šildymo ūkiuose įtvirtinti privatininkų valdymą. Suprantama, privatizacija šiuose sektoriuose jų tikslams būtų dar geresnis variantas, tačiau to siekti jie dar nedrįso.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga nesutinka su sprendimais leisti pradėti skalūnų dujų paiešką. LSDS nuomone, Lietuvos strateginiu gamtiniu ištekliumi yra gėlas vanduo, todėl pagrindinis uždavinys yra apsaugoti jį nuo bet kokių galimų žalingų poveikių. Socialdemokratų sąjunga pažymi, kad dėl ankstesnių valdžių požiūrio ir valstybės interesų nepaisymo Lietuvos energetika atsidūrė sudėtingoje padėtyje.

Andriaus Kubiliaus vyriausybė „sėkmingai“ tęsė prieš ją buvusių vyriausybių politiką. Nenumaldomai artėja metas, kai teks palikti valdžios ratus. Demokratiniai rinkimai ir lemia, kad išeiti teks. Todėl ši vyriausybė mums visiems, tarsi mirštantis tėvas vaikams, paliks savo palikimą. Ką su juo darysime? Trečiųjų prezidentavimo metinių sukaktuvių proga prezidentė įspėjo, kad po spalio mėnesį įvyksiančių rinkimų, ateinančios politinės jėgos privalės tęsti dabartinių valdančiųjų politiką.

1. Istorinės realijos. Lietuvoje nuo seno gyvena įvairių tautų žmonės, kurių protėviai Lietuvoje apsigyveno įvairiais Lietuvos istorijos tarpsniais dėl įvairių istorinių aplinkybių ir priežasčių. Lenkai, žydai, rusai, gudai, karaimai, totoriai,  latviai, vokiečiai bei kitų tautų mažesnės ar didesnės etninės grupės Lietuvoje gyveno ir sovietinės okupacijos metais, ir po nepriklausomybės atstatymo 1990 metais.

Per pastarąjį dešimtmetį tokio ažiotažo dėl progresinio gyventojų pajamų mokesčio (PGPM) įvedimo dar nebuvo. Sunku pasakyti ar tai nuoširdūs siekiai, ar daugiau politinio žaidimo elementai siūlančiųjų jį įvesti, tačiau gerai jau tai, kad link to krypstama. Galbūt kai kuriuos Seimo narius apsispręsti dėl progresinių mokesčių įvedimo privertė tas faktas, jog Lietuvoje peržengta kritinė socialinės nelygybės, skurdo ir nesolidarios visuomenės riba.

2011 m. vasario 2 d. Naujoji sąjunga (socialliberalai) išplatino raginimą pasirašyti Vilniaus miesto politinių jėgų ir visuomeninių judėjimų deklaraciją „Dėl Vilniaus šilumos ūkio grąžinimo vilniečiams“ Išties tai yra opus ir neatidėliotinai spręstinas klausimas Vilniaus miesto (ir ne tik) gyventojams.

<!-- @page { margin: 0.79in } P { margin-bottom: 0.08in } A:link { so-language: zxx } --> Kaip ir visi didieji ekonomistai ir filosofai Karlas Marxas daug kur klydo. Vienas iš marksizmo istorijos tyrinėtojų Leszekas Kolakowskis teigia, kad neišsipildė nei viena Karlo Marxo pranašystė.

Pastaruoju metu ūkio ministras kartu su ministru pirmininku pradėjo naują propagandinę kampaniją. Šį kartą puolamos neva neefektyviai ir neskaidriai  dirbančios valstybės valdomos įmonės. Bandoma pasiremti pavyzdžiais iš šiaurės šalių, kur valstybės valdomos įmonės sukuria žymiai didesnę BVP dalį. Ir tai daro konservatoriai, kurių rankomis privatizuotos pačios efektyviausios Lietuvos įmonės ( Mažeikių nafta, Lietuvos telekomas ir kt.

Šeštadienį vykusiame LSDS tarybos posėdyje buvo įregistruotas Prienų skyrius, suformuota valdyba. Diskusijose daug dėmesio buvo skirta Lietuvos politinei, ekonominei, socialinei padėčiai, artėjantiems savivaldybių tarybų rinkimams. Dėl savivaldos rinkimų buvo priimti šie sprendimai: Socialdemokratų sąjunga, kaip politinė organizacija, rinkimuose dalyvauja savarankiškai. Savo partneriais laiko profsąjungines ir visuomenines organizacijas bei judėjimus.

Tragedijai, sukrėtusiai Lenkiją, abejingų tikrai nėra. Lietuva neteko dar ir tikro kaimyno, kuris niekad nepasididžiuodavo svarbiais momentais, reikšmingomis Lietuvai datomis savo vizitais pagerbti mūsų valstybę. Jis žuvo šalia tūkstančių savo tėvynainių, tapusių stalininio genocido aukomis. Simboliška ir kartu savotiška garbė tikram kovotojui prieš raudonąjį rėžimą, tikram Lenkijos patriotui. Juo neabejotinai buvo Prezidentas Lechas Kačynskis.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės generaliniam prokurorui suteikta „indulgencija“ šiomis dienomis itin plačiai nušviečiama ir komentuojama žiniasklaidoje. Galima numanyti, kaip ši žinia turėjo sunervinti ir Seimo narius, balsavusius už neseniai paviešintą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl rezonansinės pedofilijos bylos. Kai kurie politikos apžvalgininkai suskubo vertinti, kad Seimas „ir toliau lieka tik formaliai aukščiausia šalies institucija, į kurią galima valytis batus.

Įvertinus tai, kad gyvenamojo ploto, ypatingai didžiuosiuose miestuose paklausa nemažėja, galima pasiūlyti kai kuriuos  sprendimus: - Žemės sklypų, tinkančių gyvenamajai statybai, kainų optimizavimas. Tam, kad atsirastų pakankama sklypų pasiūla būtina nenaudojamus  žemės sklypus, tinkamus gyvenamajai statybai, apmokestinti papildomu žemės mokesčiu. Mokesčio dydis turėtų būti diferencijuotas pagal regionus. - Kreditinių išteklių finansavimo reikmėms užtikrinti suformavimas.