slaugymas

Laima Baršauskienė jau 25-erius metus dirba slaugytoja, o pastaruosius dešimt jų paskyrė paliatyvių ligonių slaugymui. Sukaupusi didžiulį žinių bagažą, ji turi vos į kelis žodžius telpantį, bet didžiulį svorį nešantį patarimą: „Lėto gyvenimo ir greitos mirties.“ L. Baršauskienės veikla toli gražu apima ne tik pacientų lankymą – ji skaito paskaitas apie mirtį, paliatyviąją pagalbą, slaugą, privačiai konsultuoja šiomis temomis.

Senatvėje Zigmo pečius prislėgė didelė nelaimė – jo dukra sunkiai susirgo ir vyrui teko rūpintis ligone. Deja, liga apsunkino tėvo ir dukters santykius. Siekdamas susitaikyti, senolis kreipėsi į „TV Pagalbos“ gelbėtoją Tomą Arcišauskaitę-Lukošienę, tačiau pasimatyti su artimiausiu žmogumi vyras nebespėjo. Per pirmą susitikimą su „TV Pagalbos“ komanda, Zigmas pasakojo, kad visiškai neįgali jo dukra po mėnesio bus išleidžiama iš ligoninės, o pats pasirūpinti sunkia ligone jis nepajėgs.

Gediminas sako, kad abi jo gyvenimo moterys baigia jį negyvai užėsti. Vyro slaugoma mama mano, kad jos sūnus yra vertas daug geresnės žmonos ir, jei galėtų, savo rankomis išvytų marčią iš namų. O ir pats Gediminas pripažįsta, kad jo sutuoktinė yra nesutramdoma ir gadina gyvenimą. Vyras norėtų versti naują gyvenimo lapą ir išvykti, tačiau ligota mama draudžia ją palikti. Nebežinodamas, ką daryti, Gediminas kreipėsi į „TV Pagalbos“ gelbėtoją Žilviną Žitkų.

Slaugyti šeimos narį nėra lengva. Siekiant pagelbėti tiek slaugomam asmeniui, tiek ir slaugančiajam teikiamos įvairios socialinės paslaugos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kokios socialinės garantijos ir paslaugos priklauso prižiūrint ir slaugant artimą asmenį, kuris negali savimi pasirūpinti, rašoma pranešime spaudai.  „Slaugantieji negalią turintį artimą žmogų nėra palikti likimo valiai.

Išklausyti, užjausti, patarti – tai tik keli tikslai, kuriuos greta pagrindinių savo profesinių užduočių sau kelia šalies slaugytojos. Daugiausiai laiko greta paciento (ir jo artimųjų) praleidžiančios slaugytojos visada buvo ypatingai svarbios, tačiau šiandien jų vaidmuo yra dar labiau sustiprėjęs.

„Mano gyvenimas buvo paženklintas sunkia mano mamos liga – išsėtine skleroze, –  pasakoja maltiečių savanoris Saulius Stirbinskas. – Ji susirgo dar man būnant vaikui ir liga vis sunkėjo. Slaugiau mamą 30 metų, tačiau tik dabar pradedu suprasti, kiek daug šis laikas davė man kaip žmogui, kiek daug atnešė patirties ir suformavo vertybių... Neįgalūs ir sunkiomis ligomis sergantys žmonės turi tam tikrą pasaulio suvokimą, tam tikrą bendravimo dažnį.

Vilnietė Jelena, slauganti po insulto paralyžuotą seserį, negali atsigauti – nors jos seseriai nė kiek ne geriau ir slaugyti ją ir toliau tenka ištisą parą, pašalpa skiriama už globą yra 70 eurų mažesnė nei anksčiau. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teisinasi – naujoji slaugymo pašalpų skyrimo tvarka esą daug objektyvesnė nei buvusi, leidžianti sunkių ligonių būklę ir poreikius įvertinti daug tiksliau ir objektyviau.

Dėl sveikatos pažymos pas medikus vaiką nuvedusi moteris liko nemaloniai nustebinta. Atlikus profilaktinius tyrimus paaiškėjo, kad mažametis į darželį negalės eiti apie 3 savaites. Tačiau slaugyti vaiko namuose tėvai taip pat negalės: nedarbingumo pažymos gydytoja nedavė. Neva dėl tokios diagnozės ji nepriklauso.

Taupant pinigus paliatyviosios slaugos laikas stacionare bus sutrumpintas iki dviejų mėnesių, rašo „Lietuvos rytas“. Nepagydomi ligoniai, specialios gydytojų komisijos pasiųsti į ligoninės paliatyviosios pagalbos skyrių, iki šiol neribotą laiką gaudavo skausmą malšinančių vaistų ir kitų paskutines gyvenimo dienas palengvinančių paslaugų. Tiesa, tai paprastai trunka neilgai - maždaug 3-6 mėnesius.