sarkozi

Prancūzijos ir Libano verslininkas, kuris kaltinamas didžiausiame Prancūzijos prekybos ginklais skandale, teigia turįs įrodymų, kad buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy iš buvusio Libijos diktatoriaus Muammar Gaddafi gavo 50 mln. eurų, rašo Prancūzijos dienraštis "Le Parisien". Verslininkas Ziadas Takieddine teisėjui sakė, kad N. Sarkozy per savo rinkimų kampaniją 2007 metais ir po rinkimų iš buvusio diktatoriaus gavo finansavimą.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Lorenas Fabiusas (Laurent Fabius) ir kiti valdančiosios socialistų partijos nariai ketvirtadienį priekaištavo buvusiam prezidentui Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy), nes šis netiesiogiai sukritikavo vyriausybės poziciją Sirijos konflikto klausimu. L. Fabiusas dienraščiui „le Parisien“ sakė, kad N. Sarkozi, kuris praėjusiais metais pasisakė už Vakarų intervenciją Libijos konflikte, dabar, kai nebėra valdžioje, geriau patylėtų.

Tirdama kaltinimus dėl nelegalaus rinkimų kovos finansavimo, policija atliko kratas buvusio Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) privačiame name ir biure Paryžiuje. Prezidento posto netekęs N. Sarkozi neteko ir savo imuniteto, praneša agentūra AFP. Šioje istorijoje milijardierė „L'Oreal“ kompanijos bendrasavininkė Liliana Betankur (Liliane Bettencourt) kaltinama 2007-aisiais nelegaliomis aukomis parėmusi konservatorių kandidato į prezidentus N. Sarkozi rinkimų kampaniją.

Kalbama, kad buvusi Prancūzijos pirmoji dama Karla Bruni Sarkozi (Carla Bruni Sarkozy) laukiasi trečio kūdikio, rašo standard.co.uk. Apie nėštumą pranešė Prancūzijos žurnalas „Closer“. Tai būtų antras jos ir buvusio šalies prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) vaikas. Anot žurnalo, žmonės jau kurį laiką stebėjosi, kodėl 44 metų K. Bruni Sarkozi nesugeba atsikratyti per paskutinį nėštumą priaugtų kilogramų. Moteris jau negalės slėpti vis apvalėjančio pilvuko, nes vėl laukiasi kūdikio.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy dar iki 2010 metų vidurio mėgino Libijos diktatoriui Muammarui Gaddafiui parduoti branduolinį reaktorių. „Valstybė, kuri turėtų elgtis atsakingai, rėmė šią beprotybę“, – interviu žurnalui „L'Express“ pareiškė buvusi Prancūzijos koncerno „Areva“ vadovė Anne Lauvergeon. „Kaip mes atrodytume, jei būtume tai padarę?“ – klausė ji, turėdama omenyje vadovaujantį Prancūzijos vaidmenį nuverčiant diktatorių.

Remiantis naujausia apklausa, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy gali pirmauti pirmame prezidento rinkimų etape, tačiau tikėtina, jog jis pralaimėtų gegužės 6 dieną vyksiantį antrą rinkimų ratą, nes vis dėlto dvejojantys balsuotojai teigia palaikysiantys socialistą Francois Hollande'ą. Remiantis antradienį atlikta apklausa, N. Sarkozy gali pirmauti pirmajame balandžio 22-ąją vyksiančiame rinkimų etape, tačiau antrajame – F. Hollande'as tvirtai laikosi priekyje.

Ketvirtadienį Prancūzijos policija sulaikė vyrą, įžeidusį šalies prezidentą, kai šis sveikinosi su piliečiais prie Lilio miesto prefektūros, praneša „RIA Novosti“. Šalies prezidentas atvyko į Lilį, kurio merė yra opozicinės Socialistų partijos pirmoji sekretorė Martina Obri (Martine Aubry), kad pasveikintų valstybės tarnautojus ir palinkėtų jiems sėkmės naujaisiais metais. Pasakęs kalbą prefektūroje, prezidentas išėjo pabendrauti su piliečiais.

Europos lyderiai įspėjo, jog ateina sunkūs metai, nes daugelis ekonomistų prognozuoja, kad Europą 2012-aisiais ištiks recesija, skelbia BBC. Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad Europa šiuo metu laiko „sunkiausią išbandymą per pastaruosius dešimtmečius“. Tačiau, anot jos, nepaisant skolų krizės, Europa dar labiau suartėjo.

Jei Prancūzijos prezidento rinkimai vyktų dabar, dabartinis šalies vadovas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) pralaimėtų socialistui Fransua Olandui (Francois Hollande), rodo dienraščio „Le Monde“ atlikta apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra AP. Pateiktais duomenimis, konservatorius N. Sarkozi antrajame rinkimų rate surinktų 40 proc. balsų, o jo konkurentas F. Olandas - 60 proc. F. Olandas pastaruoju metu buvo kritikuojamas dėl prastos savo rinkimų kampanijos pradžios.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy teigia, kad 2001 metais Graikijai suteiktas leidimas prisijungti prie euro zonos buvo „klaida“, informuoja BBC. Jis sako, kad tuo metu Graikija „nebuvo pasirengusi“ tokiam žingsniui. Nepaisant to, trečiadienį priimtas kovos su euro zonos skolų krize planas padės išgelbėti šalį.