romas venclovas

Patekti į kitos kadencijos Seimą mėgina pusantro šimto milijonierių. Lygiai 150 kandidatų Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaravo turintys turto už daugiau kaip milijoną litų.

Darbo partijos frakcijos Seime atstovas Romas Venclovas siūlo kelti atlyginimus merams ir vicemerams. „Darbietis“ Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tai numatančių teisės aktų pataisas. Mažeikių vienmandatėje apygardoje į Seimą kandidatavęs, tačiau neišrinktas R.Venclovas BNS trečiadienį sakė pataisą parengęs savivaldybių asociacijos atstovų prašymu. Tiesa, „darbietis“ neslėpė abejojantis teikiamo projekto sėkme jį svarstant Seime.

Daugiausiai senosios kadencijos parlamentarų su Seimu atsisveikina iš Darbo partijos, tuo tarpu konservatorių gretose praradimų nėra. 2004 metais gavę daugiausiai vietų Seime - 39, nors ir nubyrėjus daliai narių, baigiantis kadencijai „darbiečiai“ turėjo 23 narių frakciją. Po šių Seimo rinkimų, kuriuose dalyvavo koalicijoje su Leiboristų partija, „darbiečiai“ gavo 10 vietų Seime.

Prieš ketverius metus atėję dirbti į Seimą milijonieriais save tituluoti galėjo 28 parlamentarai. Besibaigiant šio Seimo kadencijai milijonieriais vadinti jau galima per keturiasdešimt Seimo narių. Pagal trečiadienį viešai paskelbtas politikų, valstybės tarnautojų, pareigūnų turto ir pajamų deklaracijas 2007 metais Seime dirbo 43 milijonieriai. Tarp „Valstybės žiniose“ paskelbtų deklaracijų nepavyko rasti socialdemokrato Viačeslavo Škilio deklaracijos.

Darbo partija buvo įkurta 2003 metų spalio 18 dieną. Pirmajame (steigiamajame) jos suvažiavime, vykusiame Vilniuje, dalyvavo per 1000 Lietuvos piliečių. Jame buvo išrinkta partijos vadovybė, patvirtinti veiklos programos prioritetai. Partijos pirmininku tapo Viktoras Uspaskich. 2003 m. lapkričio 25 d. Darbo partija buvo oficialiai įregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje.

Praėjusios Seimo pavasario sesijos metu per plenarinius posėdžius nė žodžio neištarę parlamentarai neketina pasitaisyti ir aktyviau reikšti mintis rudenį. Anot jų, kalbėti - nereiškia gerai atlikti pareigas. Kaip rašo "Lietuvos žinios", kalbų per Seimo posėdžius skaičiumi nepralenkiamas buvo Egidijus Klumbys. Jis kalbėjo dvigubai dažniau - 320 kartų - nei antrojoje vietoje atsidūręs socialdemokratas Algirdas Sysas - 178 kartai.

Iki šiol Pilietinės demokratijos frakcijoje dirbęs Seimo narys Vladimiras Orechovas prašosi priimamas pas socialdemokratus. Abi frakcijos priklauso valdančiajai koalicijai. Pilietinės demokratijos frakcija, pasitraukus vienam iš 7 narių, turėtų subyrėti. Pagal Seimo statutą, frakciją sudaro ne mažiau kaip 7 nariai. Likę šeši pilietininkai turėtų pradėti dirbti kaip nefrakcionuoti nariai arba pereiti į kitas frakcijas. Subyrėjus frakcijai, pilietininkai praras ir savo atstovą seniūnų sueigoje.

Iš Pilietinės demokratijos frakcijos (PDF) pas "darbiečius" sugrįžęs Romas Venclovas ketina kreiptis į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją - jis kaltina liberaldemokratą Petrą Gražulį melu, esą palikti "pilietininkus" R.Venclovas buvęs jėga priverstas."Jokio spaudimo aš nepatyriau. ", - BNS aiškino R.Venclovas.P.Gražulis Seimo posėdyje trečiadienį viešai pareiškė girdėjęs kalbas, kad R.Venclovas iš PDP frakcijos išėjos ne savo noru.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas pilietininkas Algimantas Matulevičius antradienį pareiškė, kad pasitraukia iš posto. Negailėjo kritikos Ta proga surengtoje spaudos konferencijoje A. Matulevičius kritikavo dabartinę Vyriausybę ir premjerą Gediminą Kirkilą. Politikas piktinosi, kad nepadaryta jokių išvadų iš jo vadovaujamo komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo.

Seimo narys Romas Venclovas grįžo į opozicinę Darbo partijos frakciją, iš kurios jis buvo išėjęs 2006 m. gegužės 2 d. „Manau, kad R. Venclovas suprato, kad tada, prieš pusantrų metų jis buvo apgautas, todėl nusprendė grįžti“, — sako Darbo partijos frakcijos seniūnė Virginija Baltraitienė.Anot V. Baltraitienės, frakcija sutinka priimti atgal savo buvusį narį ir tikisi, kad supratusių, jog buvo apgauti, bus daugiau.

Mandatas kai kuriems būsimiesiems Seimo nariams gali kainuoti po keliasdešimt tūkstančių litų - tiek pasiryžę išleisti nemaža dalis kandidatų, kad galėtų likti arba tapti parlamentarais. Bet yra ir taupuolių, kurie rinkimams išleidžia vos kelis tūkstančius. Remiantis Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktomis preliminariomis rinkimų kampanijos finansavimo ataskaitomis, bene didžiausią sumą savo rinkimų kampanijai - 74 tūkst.

Į antrąjį Seimo rinkimų turą vienmandatėse apygardose daugiausiai pateko Darbo partijos (DP) ir Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) iškelti kandidatai. Dar penki politikai vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame ture. Spalio 24 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture varžysis 49 Darbo partijos kandidatai, 20 Tėvynės sąjungos, 17 Liberalų ir centro sąjungos atstovų, 15 socialdemokratų kandidatų.