priartėjimas

JAV Mount Lemono observatorijos mokslininkai pranešė atradę naują asteroidą 2012 KP24, kuris pirmadienį, gegužės 28 dieną, pralėks pro Žemę maždaug 56 000 kilometrų atstumu. Šis asteroidas buvo aptiktas gegužės 23 dieną. JAV astronomai atliko 12 šio dangaus kūno stebėjimų ir nustatė jo orbitą. Skaičiavimai atskleidė, kad  2012 KP24 priklauso Žemei potencialiai pavojingų Apolono asteroidų tipui. Jam priklauso maždaug du trečdaliai prie žemės priartėjančių asteroidų.

Nepaisant pasaulio pabaigą pranašaujančių spekuliacijų, NASA ramina, kad kitąmet prie planetos priartėsiantis asteroidas į ją nesirėš. Asteroidas 2012 DA14, kuris, astronomų skaičiavimu, yra maždaug 45 metrų pločio, prie Žemės priartės kitų metų vasario 15 dieną. Tuomet jis bus arčiau mūsų planetos nei palydovai, iškelti į geostacionarinę orbitą. Tačiau NASA mokslininkai tvirtina, kad asteroidas rimtos grėsmės nekelia, rašo SPACE.com.

Mėgėjai pasižvalgyti po naktinį dangų praėjusį savaitgalį giedrame naktiniame danguje galbūt stebėjo ne tik jau ne vieną parą trunkantį fantastiškai atrodantį Veneros ir Jupiterio „suartėjimą“, bet ir tai, jog Raudonąja planeta vadinamas Marsas buvo pastebimai rausvesnis nei įprastai – net ir žvelgiant plika akimi. Astronomijos mylėtojai, ko gero, vaizdingai interpretuotų, jog Marsas raudonavo greičiau ne iš pavydo Jupiteriui, bet iš... sumišimo ar net drovumo Žemei.

Šiąnakt įvyks pats artimiausias per 35 metus Žemės pasimatymas su lėktuvnešio dydžio asteroidu. Tai pats didžiausias asteroido 2005 YU55 priartėjimas prie mūsų planetos per kone 200 metų. Trečiadienio naktį 1.28 val. Lietuvos laiku asteroidas 2005 YU55 prasilenks su Žeme artimiausiame jai savo orbitos taške, kuris yra arčiau nei Mėnulis, už maždaug 325 000 kilometrų.

Lapkričio 8 dieną prie Žemės priartėsiančio asteroido 2005 YU55 jau dabar nekantriai laukia šį dangaus kūną besiruošiantys stebėti astronomai. Šį rudenį lėktuvnešio dydžio asteroidas prasilenks su Žeme mažesniu atstumu, nei nuotolis iki Mėnulio, ir kai kuriuos astronomus jau dabar yra apėmęs jaudulys, tačiau ne dėl to, jog šis dangaus kūnas gali susidurti su mūsų planeta, skelbia „CBSNews.

Po kelių dienų Jupiteris labiausiai priartės prie Žemės – abi planetas skirs pats mažiausias atstumas nuo 1963 iki 2022 metų. Astronomijos mėgėjai visą likusią rugsėjo dalį galės grožėtis įspūdingu Jupiterio vaizdu – ši planeta milžinė šiuo laikotarpiu bus labiausiai priartėjusi prie Žemės. Kito tokio priartėjimo teks palūkėti iki 2022 metų, skelbia „Space.com“. Pasak astronomų, Jupiteris arčiausiai Žemės bus pirmadienio, rugsėjo 20-osios, naktį: abi planetas tuo metu skirs maždaug 594 mln.

Kosminis zondas „Cassini“ šį savaitgalį praskris mažiausiu atstumu nuo Saturno palydovo Titano per visą savo tyrimų programos istoriją, pranešė NASA. Sekmadienio vakarą JAV Vakarų pakrantės laiku kosminis zondas „Cassini – Huygens“ atliks 71-ąjį priartėjimą prie Titano, praskriedamas 880 kilometrų aukštyje virš šio Saturno palydovo paviršiaus.