pogrindis

Agresyvūs Minsko režimo veiksmai per pastaruosius metus privertė baltarusius burtis į pogrindį – žmonėms internetu yra siunčiamos instrukcijos, kaip elgtis valdžiai atjungus internetą, o opozicijos atstovai jau pradėjo planą „Peramoga“ („Pergalė“). Anot BYPOL atstovų, protesto akcijos nepasiteisino, todėl dabar reikia laukti „veiksmų aktyvavimo“. Planas „Peramoga“ – tai sukurtas veiksmų planas kiekvienam baltarusiui, kuris užsiregistruos dalyvavimui bendroje veikloje.

„Visas veiksmas vyko 1965 m., – savo pasakojimą pradėjo pirmasis Lietuvos kultūrizmo čempionas Rytis Macijauskas. – Domėjausi visomis sporto šakomis, kurios tuo metu buvo uždraustos arba buvo bent kiek ekstremalios. Visada norėjau būti pirmas. Juk pagal horoskopą esu Liūtas.“ „Pati pradžia buvo plaukimas. Tais laikais buvo tik 12,5 m baseinas. Pradėjau treniruotis. Netrukus pamačiau filmus apie Jacques’ą Cousteau. Susidomėjau povandeniniu plaukiojimu. Tapau lietuvių rinktinės nariu.

Jiems lenkėsi tūkstančiai žiūrovų, balsuodami už juos per du LNK „Žvaigždžių duetų“ sezonus. Jie – vienintelė pora, du sykius iškovojusi pirmąją vietą „Žvaigždžių duetuose“ ir įvertinti auksiniais mikrofonais. Aktorius Marius Jampolskis ir Irūna Puzaraitė – auksinė pora, įsižiebusi LNK eteryje ir savo pavyzdžiu įrodanti, kokie stebuklai gali įvykti, kai vienas talentas atranda kitą talentą televizijos eteryje.

Rusijos teisėsauga užkirto nelegalias finansines paslaugas teikusios tarptautinės grupuotės veiklą, praneša kommersant.ru. Pagrindinę nusikalstamos grupuotės dalį sudarė išeiviai iš iš Turkijos ir Sirijos, kurie nuo 2011-ųjų Rusijos Federacijos teritorijoje vykdė bankines operacijas, neturėdami tam lincenzijos. Šį tinklą sudarė daugiau nei 10 įmonių visoje šalyje.

„Mano gyvenimas yra amžinas grįžimas į Lietuvą, bet ir negrįžimas, ir vėl reikia grįžti, ir reikia grįžti kitaip, ir šįkart grįžtu su romanu „Pogrindis“, – sako lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika.

 Raminta Jonykaitė, LRT radijo laida „Literatūros akiračiai“ Ar literatūra gali iškreipti istorinę tiesą? Taip, galima sakyti, kad ten, kur padeda tašką istorikas, sakinį pradeda rašytojas. Bet daug priimtinesnis požiūris, jog rašytojas ir istorikas yra bendradarbiai, kurie padeda tautai save apibūdinti. Taip teigia istorikas Aurimas Švedas. Kai kurios istorinės temos ir asmenybės, pavyzdžiui, kunigaikštis Vytautas, lietuvių mene nagrinėjamos dažnai, yra apipintos mitais ir stereotipais.

Lapkritį Lietuvos knygynuose pasirodysiantis naujausias Kanados lietuvių rašytojo Antano Šileikos romanas „Pogrindis“ gali tapti filmu - teises ekranizuoti šią knygą įsigijo „Donelos studija“. Šiuo metu kuriamas pirmasis būsimo filmo scenarijaus variantas - jį rašo rumunų kilmės australas Josifas Demianas ir japonas Arthuras Tanaka, dalyvaujant rašytojui Alvydui Šlepikui ir režisieriui Tomui Donelai.

Ar daug menininkų gali pasigirti turintys savo enciklopediją, kurioje surašytos nuosavo „pasaulio” detalės ar savo įkurtą miestelį? Gyvenimas savame pasaulyje regimas ir jo kuriamuose filmuose, kur pasikartojantys motyvai – Gorano Bregovičiaus muzika, čigoniška dvasia. Naujuoju F. Feliniu vadinamas Emiras Kusturica nenusileidžia maestro talentui, o galbūt ir pralenkia. Biografiniai elementai, galbūt padėsiantys atsekti fenomenalumo pėdsakus Emiras Kusturica gimė 1954 metais, Sarajeve.

Dukart tarptautinio Kanų kino festivalio „Auksinės palmės šakelės“ laureatas, Balkanų kino genijumi vadinamas režisierius Emiras Kusturica prisipažino: „Nuo tos minutės, kai pradėjau dirbti kine, kuriu vieną ir tą patį filmą. Aš nepasikeičiau ir nežinau, ar pasikeisiu“.Lietuvos kino teatruose startuojanti naujausia E.Kusturicos komedija „Pažadėk man!” žada būti puikiu šios režisieriaus citatos įrodymu.

Kovo 22 dieną prasidėsiančio tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovai turės galimybę susipažinti su originaliais, prestižiniuose festivaliuose specialių prizų ir žiūrovų simpatijų nusipelniusiais kino filmais.Prie vieno ryškiausių programos „Nauji atradimai“ filmų ypatingai prisidėjo ir lietuvių kino menininkas. Garsių dokumentalistų Peterio Brosenso ir Jessicos Woodworth vaidybinis filmas „Kadakas“ nufilmuotas lietuvių operatoriaus Rimvydo Leipaus.

Savaitė tokia pat neaiški, kaip ir pats gyvenimas. Gal taip ir turi būti? Šeštadienis Jeigu jus traukia gigantomanija, su kuria mažuosiuose ekranuose, žinia, būna problemų, aišku, žiūrėsit pro žiūroną „Perl Harborą“ (TV3, 21.00 val.) arba „Žaną d’Ark“ (LNK, 21.00 val.). Laikas juk tas pats. O gal pakartosite neseniai festivalyje su nuostaba stebėtą vieno kino „žinovo“ patyrimą:10 minučių – vienoje salėje, 10 minučių – kitoje, ir vėl atgal. Jums gi nė lakstyti nereikia, pultą turit.

Pastarojo meto spaudą, TV laidas ir ypač pokalbių svetaines užplūdo vienintelė tema: lietuvių kino finansavimas. Visi supranta viską. Pasirodo, kiekvienas lietuvis - potencialus kino režisierius. Tapęs juo, maudausi svetimuose piniguose, nieko nedirbu, o kad kas nors stogą užstato, filmą baigti norėdamas, tai čia netipiškas reiškinys.