pavedimai

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas sako, kad tiesioginių investicijų iš Rusijos ar Baltarusijos Lietuvoje pamatoma „ledkalnio viršūnė“.   „Per pastaruosius metus matėme, kad investicijos, lėšos, piniginiai srautai iš Rusijos, Baltarusijos dažniausiai būna investuojamos netiesiogiai“, – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje trečiadienį sakė M. Petrauskas.

Nuo Vėlinių nebegalėsime stambių pirkinių apmokėti grynais pinigais. Visus didesnius kaip 5 tūkst. eurų mokėjimus turėsime atlikti tik per bankus, išskirtiniais atvejais – sumokėjus grynaisiais – teks rašyti pasiaiškinimus mokesčių inspekcijai. Valdantieji taip sako kovosią su šešėliu, tačiau dalis žmonių piktinasi dar vienu grynųjų pinigų ribojimu, ir abejoja, ar šešėlis sumažės. Šiaulių automobilių turguje Rokas nusipirko mašiną ir jau skuba ją registruoti.

Uždraudę atlyginimus gauti grynaisiais pinigais, valdantieji jau rengiasi antram žingsniui. Nuo Vėlinių siūlo uždrausti ir stambius pirkinius apmokėti grynais pinigais. Jei Seimas pritars, visus didesnius kaip 3 tūkst. eurų, mokėjimus turėsime atlikti tik per banką. Valdantieji taip sako kovojantys su šešėliu, tačiau dalis verslo tai vadina politiniu popsu, kuris sąžiningiems apsunkins gyvenimą, o šešėlį vargu ar sumažins. Senjoras Petras iš Panevėžio rajono nusprendė apsiremontuoti savo namus.

Dviem bankams Lietuvoje pradėjus teikti tarpbankinių mokėjimų telefonu paslaugą, kai pavedimui užtenka žinoti vien gavėjo telefono numerį, technologijų ekspertai vertina sprendimą kaip žingsnį į priekį, tačiau vartotojus perspėja būti apdairius ir nepakliūti į sukčių pinkles.  „Bus vienu žingsniu arčiau geresnio, lengvesnio pavedimų darymo.

Dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų šventiniu laikotarpiu galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje per kelias sekundes. Įprastinius pavedimus vykdantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi ne tik savaitgalį, bet ir balandžio 10 d. (Didįjį penktadienį) bei balandžio 13 d. (antrąją šv. Velykų dieną), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako turėjęs teisę žodžiu duoti pavedimus tikrinti asmenis. „Vadovaujantis Žvalgybos įstatymo nuostatomis, žvalgybos institucijos vadovas, organizuodamas institucijos darbą turi teisę duoti pavedimus tiek raštu, tiek žodžiu, padaliniams patikrinti, ar VSD turi informacijos, susijusios su rizikos veiksniais ir grėsmėmis valstybės saugumui“, – antradienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus tvirtino D. Jauniškis.

Gruodžio pabaigoje prasidėjus didžiosioms metų šventėms tarpbankiniai pavedimai sustos 5-ioms dienoms ir vėliau dar 2-iems. Tai reiškia, kad pavedimais tarp skirtingų bankų reikėtų pasirūpinti iš anksto. Norintys atlikti pavedimus turėtų suskubti, nes paskutinis tarpbankinis pavedimas vyks penktadienį popiet. Kaip ir ankstesniais metais, gruodžio 22-26 dienomis pavedimai tarp bankų nevyks dėl to, kad po savaitgalio rikiuojasi iškart keletas šventinių dienų.

 Keturios dienos be tarpbankinių pavedimų. Tiek per šventes reikėjo laukti, kad galėtum kam nors pervesti pinigus. Bankų atstovai tikina, kad taip buvo todėl, kad tarpbankiniai pavedimai vyksta per Europos bankų asociacijos valdomą sistemą, o ji švenčių dienomis nedirba. „Pirmoji taisyklė ta, kad tarpbankiniai pavedimai vykdomi penkis kartus per dieną darbo dienomis, darbo valandomis. Antra taisyklė, kad „clearing'o“ namai neveikia, tada neveikia ir tarpbankiniai pavedimai.

Nuo šių metų, kai Lietuva prisijungė prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), pasikeitė bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narių tarpuskaitos sistemos. Gyventojai jau galėjo pastebėti, kad dėl šios priežasties keitėsi kai kurių tarpbankinių mokėjimų laikai – dabar jie vyksta 5 kartus per parą. Dar viena žinia, susijusi būtent su pasikeitusia tarpuskaitos sistema – Didįjį penktadienį, prieš Velykas, kai kurie tarpbankiniai (t.y. tarp skirtingų bankų) pervedimai nevyks.

„Swedbank“ išmanioji programėlė pasipildė galimybe pervesti pinigų negaištant laiko prisijungimo kodų įvedimui. Naudojantis naująja paslauga sumas iki 15 eurų (51 litų) galima greičiau pervesti tarp savo sąskaitų bei žmonėms, kurių sąskaitų numeriai yra išsaugoti. Šią galimybę naudotojai turėtų ypač pamėgti kaip alternatyvą gryniesiems kasdienėse situacijose, kuomet nedidelę sumą pinigų reikia greitai perduoti pažįstamam žmogui.

Pirmąjį šių metų pusmetį vienam iš bankų pabranginus kai kuriuos mokėjimus, kuriems atlikti įmokami grynieji pinigai, ir kredito pervedimus atliekamus banko skyriuje, rinkoje didėjo pastarųjų paslaugų kainų atotrūkis nuo elektroniniu būdu inicijuojamų mokėjimų, – konstatuojama Lietuvos banko parengtoje Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje.

Bendroje sistemoje veikiančių 63 kredito unijų el. bankininkystės klientų skaičius per metus išaugo daugiau nei ketvirtadaliu, o pinigų pervedimo internetu suma patrigubėjo ir sudarė 652 mln. litų. Tokius el. bankininkystės paslaugų vartojimo duomenis skelbia 63 iš 75 Lietuvoje veikiančių unijų vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Pasak LCKU atstovų, spartų el. mokėjimo paslaugų vartojimo augimą lėmė mažiausi įkainiai el.