oorto debesis

Pasak mokslininkų, gali būti, kad Saulės sistemos pakraščiuose yra planeta milžinė, net keturis kartus didesnė už Jupiterį. Jos orbita matuojant nuo Saulės turėtų būti tūkstančius kartų toliau nei Žemės. Tai paaiškina, kodėl planeta taip ilgai nebuvo aptikta. Manoma, kad ji yra atokiame Oorto kometoidų debesies regione. Kaip informuojaDdailymail.co.uk, duomenis, kurie galėtų patvirtinti dujinės milžinės Tichės egzistavimą, planuojama paskelbti vėliau šiais metais.

Gali būti, jog mūsų gimtoji žvaigždė turi „kompanionę“ – planetą, trikdančią Saulės sistemos pakraščiuose skriejančių kometų orbitas. Astronomai kelia hipotezę, jog planeta turėtų būti gigantiška, savo mase daugiau kaip keturis kartus lenkianti Jupiterį. Praėjusiais metais į orbitą iškeltas NASA teleskopas artimiausioje ateityje gali aptikti šį paslaptingą objektą, jei, žinoma, jis iš tiesų egzistuoja.

Dauguma žinomiausių kometų galėjo susiformuoti už Saulės sistemos ribų, tvirtina naują teoriją iškėlę mokslininkai. Astronomai, mano, kad kai Saulė dar buvo jauna žvaigždė, jos traukos jėgos galėjo pritraukti Oorto debesies kometas, kurios susiformavo kitose galaktikos vietose, rašo BBC. Tokie teiginiai prieštarauja ligi šiol gyvavusiai teorijai, kad daugelis kometų susiformavo Saulės protoplanetiniame diske.

Mūsų Saulės sistemos struktūra ateityje gali pakisti – Sankt Peterburgo (Rusija) Pulkovo observatorijos astronomo teigimu, egzistuoja 86 proc. tikimybė, kad kosminiais mastais artimos kaimyninės žvaigždės kelias susikirs su Saulės sistemos pakraštyje esančiu Orto debesimi. Tiesa, iki šio įvykio teks palaukti 1,5 milijono metų.

Kai kurių astronomų manymu, Saulės sistemos pakraštyje gali tūnoti nežinoma Žemės ar Marso dydžio planeta, tačiau ją vargu ar aptiktų net patys naujausi kosminiai teleskopai. Tokia planeta, jeigu ji išties egzistuoja, skrieja aplink Saulę gerokai toliau už Plutono ar kitos nykštukinės planetos esančia orbita, skelbia „Space.com“. Toks dangaus kūnas turbūt geriausiu atveju būtų panašus į kosminio šalčio sukaustytą Žemės ar Marso atmainą, o sąlygos gyvybei jame būtų pačios nepalankiausios.

Slovakijos mokslininkas J. Klacka atliko skaičiavimus, iš kurių matyti, jog „galaktikos potvyniai“ – vadinamieji gravitacinės jėgos impulsai iš Paukščių tako galaktikos centro- gali stipriai veikti Orto debesyje esančių kometų orbitas. 1932 metais estų astronomas Ernstas Öpikas pasiūlė mintį, kad ilgų periodų kometos atsiranda iš debesies, esančio tolimiausiame Saulės sistemos pakraštyje.