nature photonics

Fizikai Šveicarijoje sekmadienį pranešė, jog jiems pavyko teleportuoti fotono kvantinę būklę į kristalą, o šio proceso metu informacija buvo perduota iš šviesos į medžiagą rekordiškai ilgu – 25 km – atstumu. Šis eksperimentas, atliktas naudojant šviesolaidžio giją Ženevos universitete, pagerino 2003 metais tos pačios komandos pasiektą ankstesnį rekordą, kai kvantinė teleportacija buvo atlikta 6 km atstumu.

Juodosios skylės yra labiausiai žinomos dėl gebėjimo savo milžiniškos gravitacijos jėga įtraukti netoliese atsidūrusią materiją, taip pat ir šviesą. Tačiau jos ir labai pavojingos, nes mėginimai sukurti tokį objektą laboratorijoje ir jį tyrinėti nežinia kaip baigtųsi. Pasirodo, kad objektą, išlenkiantį šviesą taip pat, kaip ir juodoji skylė, galima sukurti ir iš plastiko.

Fraunhoferio kietojo kūno taikomosios fizikos instituto (Vokietija) mokslininkai kartu su kolegomis iš Karlsrujės Technologijos instituto pranešė pasiekę naują belaidžio duomenų perdavimo spartos rekordą. Laboratorinėmis sąlygomis jiems pavyko 20 metrų atstumu persiųsti duomenis eksperimentine belaidžio ryšio sistema 100 gigabitų per sekundę greičiu. Tai naujas pasaulio rekordas.

Tarptautinė mokslininkų grupė sukūrė metodiką, kuri duomenų perdavimui naudoja susuktą šviesą. Pasiektas 2,56 terabitų per sekundę duomenų perdavimo greitis. Palyginimui, plačiajuostis kabelis, kurį jūs tikriausiai naudojate šiam puslapiui skaityti, duomenis praleidžia apie 30 megabitų per sekundę greičiu. Susuktos šviesos technologija praleidžia daugiau kaip 85000 kartų daugiau duomenų per sekundę. Toks duomenų perdavimo greitis būtų ypač naudingas daugelyje sričių.

Stenfordo universiteto Kalifornijoje mokslininkai sukūrė tinklainės implantą – bioninę akį, kuri maitinama šviesa. Šiuo metu pacientams įsodinamus implantus maitina baterijos, praneša BBC. Naujasis prietaisas, aprašomas žurnale „Nature Photonics“, naudoja specialius akinius, pro kuriuos infraraudonoji šviesa nukreipiama į akį. Tai teikia energiją implantui ir siunčia informaciją, kuri padeda pacientui matyti.

Puikiomis savybėmis pasižyminčios jūrų vėžiagyvių akys galėtų įkvėpti naujos kartos DVD grotuvų kūrėjus, teigia naujo tyrimo autoriai. Krevetės maldininkės – vėžiagyviai, gyvenantys Australijos Didžiajame barjeriniame rife, turi sudėtingiausią mokslininkams žinomą regos sistemą, teigia Brsitolio universiteto tyrėjai. Šie gyvūnai mato 12 spalvų, kai žmonės mato tik tris, ir gali atskirti skirtingas šviesos formas, taip sukuriant sudėtingą ir aiškų trijų dimensijų vaizdą, rašo telegraph.co.uk.