nanomedžiagos

Vario dienos elektronikos pramonėje yra suskaičiuotos – šią tendenciją darkart patvirtina visai neseniai Renselerio politechnikos institute (JAV) atlikti tyrimai. Tai nebloga žinia technofilams, siekiantiems, kad jų elektronikos įtaisai būtų kuo mažesni ir spartesni. Kadangi naujai kuriami kompiuterių lustai tampa vis kompaktiškesni, neišvengiamai turi būti mažinamos ir varinės jungtys, kuriomis tiekiama elektros srovė ir kuriami informacijos tiltai.

Visai neseniai Maršalo universitete (JAV) atlikti tyrimai atskleidė, jog cerio oksido nanodalelės, kurias įprasta naudoti siekiant pagerinti dyzelino efektyvumą, gali iš plaučių pasiekti kepenis ir šis procesas yra susijęs su kepenų žalojimu. Duomenys, kuriuos surinko Erikas Blau (Eric Blough) kartu su kolegomis iš Maršalo universiteto Diagnostinių nanosistemų centro, rodo, jog gyvūnų, kurie buvo veikiami šiomis nanodalelėmis, kepenyse susidaro cerio koncentracijos padidėjimas.

Tyrėjų komanda iš Kalifornijos universiteto Irvine, Hjuso tyrimų laboratorijų ir Kalifornijos technologijos instituto (JAV) sukūrė lengviausią medžiagą pasaulyje – ji net 100 kartų lengvesnė už polistirolą. Mokslininkų rezultatai paskelbti prestižiniame žurnale „Science“. Dėl savo unikalios korytos mikrogardelinės struktūros naujoji medžiaga verčia iš naujo nustatyti lengvųjų medžiagų ribas. Tyrėjamas pavyko sukonstruoti darinį, kurio net 99,99 procento sudaro oras.

Raiso universiteto (JAV) medžiagų mokslo specialistams pavyko padaryti fundamentalų atradimą, kuris, manoma, gali gerokai palengvinti inžinierių, konstruojančių elektronines grandines iš įstabiomis savybėmis pasižyminčio grafeno, dalią. Grafeno akcijos gerokai pakilo, kuomet pernai už šios nanomedžiagos atradimą buvo paskirta fizikos Nobelio premija. Grafenu yra vadinamas dvimatis vieno anglies atomo storio sluoksnis.

Nors dabartiniai cigarečių filtrai yra gaminami iš celiuliozės acetato, kuris neblogai sugeria nikotiną, dervas bei policiklinius aromatinius angliavandenilius, Kinijos tyrėjai atrado, jog nanomedžiagos, pagamintos iš titano dioksido (TiO2), gali būti panaudotos mažinant žalingą cheminių junginių poveikį. Daugybę metų tyrėjai svarsto, kaip į cigarečių filtrus įmaišyti įvairių nanomedžiagų – kol kas sėkmingiausiai bandymai pavyko su anglies nanovamzdeliais ir korytuoju silicio dioksidu.

Mokslininkai iš Rensselaer Politechnikos Instituto sukūrė visiškai naujo tipo nanomedžiagą, kuri gali duoti pradžią naujos kartos didelės galios daugkartinio pakrovimo ličio jonų baterijoms, naudojamoms elektriniuose automobiliuose, nešiojamuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose ar kituose įrenginiuose. Medžiaga yra pavadinta „nanokaušeliu“ dėl savo panašumo į vaflinių ledų porciją.