miškininkystė

Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje pernai susidarė 718,3 tūkst. tonų atliekų – palyginti su 2020 metais, jų kiekis sumažėjo 17,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra, remdamasi kas dveji metai atliekamo tyrimo duomenimis. Per pastaruosius dešimt metų atliekų susidarymas žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje nuolat mažėjo, ir 2022 metais, palyginti 2012 metais, sumažėjo 1,8 karto. Pernai miško kirtimų, daržininkystės ir mišrios komunalinės atliekos sudarė 55,6 proc.

Nuo rugsėjo 1 d. galima teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paramos priemonės, susijusios su miškais, yra numatytos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane.

Aplinkos ministerija neplanuoja priemonių mažinti malkų medienos kainą – ji jau pasiekė piką ir šiuo metu mažėja, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Man atrodo, pakilimas jau yra praeityje, kainų pikas irgi yra praeityje, todėl dirbtinių intervencijų kažkokių neplanuojame“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė S. Gentvilas, atsakydamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Gintauto Ramono klausimą, ar valstybė imsis priemonių dėl malkų kainų mažinimo.

Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai renka kankorėžius. Šiuo metu kaip tik skinami eglės ir pušies kankorėžiai. Specialistai nerimauja, mat šiemet jų derlius menkas. Tad ar nepritrūks miškininkai sodinukų mūsų šalies miškams atsodinti? Valstybinių miškų urėdijos plantacijose – pats darbymetis. Skinami kankorėžiai. Per dieną vienas žmogus prirenka keliasdešimt kilogramų.

Biržų rajono gyventojos miške aptiko įspūdingo dydžio skruzdėlyną. Moterys skaičiuoja, kad reiktų kone 5 vyrų, kad būtų galima apjuosti mažyčių skruzdžių milžinišką namą. O aukštis jo gali viršyti ir pusantro metro. Gamtos žinovai patvirtina, kad radinys išties įspūdingas, gal net vertas šalies rekordo. Skruzdėlyną Biržų rajone Beržynės miške aptiko dvi seserys. Šiame krašte augusių ir gyvenusių moterų dėmesį patraukė skruzdėlyno dydis.

Nuo rugsėjo 1 d. „Sodra“ nebepardavinės žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelių. Dėl jų įsigijimo draudėjai turės kreiptis į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą (ŽŪIKVC). Sezonines ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančias paslaugas teikiantys žmonės gali būti įdarbinti  supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus.

Užimtumo tarnyboje esama registruotų bedarbių, kurie neieško darbo, nes dirba pagal žemės ūkio ar miškininkystės paslaugų teikimo kvitus. Šie darbuotojai-bedarbiai neturi socialinių garantijų: tai yra sulaukę garbaus amžiaus negaus pensijos, susirgę negalės prašyti ligos išmokų, bet bent jau gali nemokamai nueiti į polikliniką ar pasidaryti priklausantį kraujo tyrimą, nes yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

Nuosavas miškas gali ne tik džiuginti, bet ir kelti rūpesčių. Ypač jeigu jis netvarkingas, o jo priežiūrai savininkas neturi nei laiko, nei pinigų. Tokiais atvejais Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama ir mišką sutvarkyti. ŽŪM specialistai pastebi, kad tokiu būdu miško savininkas ne tik atkurti ir išsaugoti tiek seną, tiek jauną mišką, bet ir padidinti jo vertę.

Laisvė Aužbikavičienė Šiemet paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ buvo teikiamos itin aktyviai. Pareiškėjų prašoma paramos suma daugiau negu tris kartus viršijo šiai priemonei skirtą biudžetą, kuris siekia daugiau negu 2,8 milijono litų. Todėl pateiktoms paraiškoms buvo atliktas pirmumo vertinimas.

Laisvė Aužbikavičienė Šiemet paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ buvo teikiamos itin aktyviai. Pareiškėjų prašoma paramos suma daugiau negu tris kartus viršijo šiai priemonei skirtą biudžetą, kuris siekia daugiau negu 2,8 milijono litų. Todėl pateiktoms paraiškoms buvo atliktas pirmumo vertinimas.

Itin gausiai Lietuvoje užderėjęs grūdų derlius gali tapti, jei ne gelbėtoju, tai bent jau gelbėjimo ratu šalies ekonomikai. Žiniasklaidoje spindintis skaičius – daugiau nei 4 mln. tonų – leis Lietuvai ir toliau tvirtintis pasaulinėje grūdų eksporto rinkoje, teigia ekspertai „Lietuva turi iš ties neblogas sąlygas pasinaudoti rekordiniu grūdų derliumi ir taip pagyvinti šalies ekonomiką, nes daugiausia grūdų užauginančios Europos šalys – Prancūzija, Vokietija ir Lenkija – daug ir suvartoja.

Europos Sąjungos šalių kontekste Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus generuojama kapitalo grąža yra viena didžiausių Lietuvos valstybinis miškų sektorius valstybei sumoka 17 procentų mokesčių nuo gaunamų pajamų, kai tuo tarpu Švedijoje šis skaičius siekia 10 procentų.

Vieni rudenį skaičiuoja viščiukus, o miškininkai – įveisto miško plotus, perdirbti paruoštos medienos kiekius, valstybei sumokėtus mokesčius. Šalčininkų miškų urėdiją teritorijos dydžiu galima priskirti prie vidutinių, tačiau ji – viena miškingiausių urėdijų Lietuvoje. Vien garsioji Rūdininkų giria ko verta. Svarbu ne tautybė Ypatinga ši miškų urėdija dar ir tuo, kad yra kaimyninės Baltarusijos pasienyje.

Mūsų šalyje gero tono ženklas yra aimanuoti, skųstis gyvenimu ir keiksnoti viską Lietuvoje. Aimanuoja visi: policininkai ir profesoriai, šiukšlių rinkėjai ir europarlamentarai, socialinių išmokų išlaikytiniai ir gaunantieji dividendus už akcijų paketus... Kiek tas visuotinis aimanavimas rodo iš tiesų tokį jau katastrofišką būvį, tai kitas klausimas. Bet ligą, sako, galima įsikalbėti.

Vienas iš ilgalaikių socialinio vystymosi tikslų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje (2003) yra išugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius bei sustiprinti intelektinį visuomenės potencialą. Trumpalaikiais uždaviniais siekiama, kad žinios ir mokslas taptų svarbiu veiksniu, užtikrinančiu spartų ekonominį ir socialinį vystymąsi, efektyvų gamtos išteklių naudojimą, švarią ir sveiką aplinką.

„Šiandien jau atvyksta nauja technika – tai medkirtė, kurios kaina 1 mln. 317.000, - džiugiu balsu pasakoja 45 metų Kėdainių rajono gyventojas Saulius Labanauskas. Ūkininkas pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ antrąją veiklos sritį bei sulaukė ES paramos.

Nuosekliai įsisavinama parama padeda Lietuvos kaimo bendruomenei lengviau konkuruoti rinkoje ir ištverti ekonominį sunkmetį. Per dvejus metus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 metų programos (KPP) priemones paramos gavėjus jau pasiekė beveik 1,5 mlrd. litų – daugiau nei pusė minėtų lėšų išmokėta šiemet. Pokyčiai mūsų šalies kaimuose neretai matomi plika akimi – laukuose darbuojamasi su nauja žemės ūkio technika, ūkiai pildomi nauja įranga, renovuojami seni ar statomi nauji pastatai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra Šiais metais jau 595 pareiškėjai pasinaudojo profesionalų konsultacijomis, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ prašoma paramos suma per 2,89 mln. Lt.