mikroskopas

Plika akimi neįžiūrimi daiktų kontūrai, paviršius ar formos šioje nuotraukų galerijoje atsiveria visai kitokiomis spalvomis. Čia, daiktai įgauna visai kitokią išvaizdą ir nustebina ne vieną. Vieni šį albumą liaupsina, kiti peikia, mat iš arti daiktai neatrodo tokie mieli ir patrauklūs akiai. Vieni jų – net kelia siaubą.

Dažnai net nesusimąstome, kaip mums įprasti, kasdieniai dalykai atrodo padidinti dešimtis ar šimtus kartų. Socialiniame tinkle „Facebook“ itin populiarėja nuotraukų albumas, kuriame įamžinti daiktai po mikroskopu. Plika akimi neįžiūrimi daiktų kontūrai, paviršius ar formos šioje nuotraukų galerijoje atsiveria visai kitokiomis spalvomis. Čia, daiktai įgauna visai kitokią išvaizdą ir nustebina ne vieną.

Jei esate išmaniojo telefono savininkas, jums tereikia tik kelių papildomų smulkmenų, šiek tiek kantrybės ir galėsite džiaugtis savo sukonstruoto išmaniojo mikroskopo rezultatais bei pasinerti į slėpiningo mikropasaulio stebėjimą. Reikės kelių varžtų, lentelės arba faneros, kelių gabalų organinio stiklo, lazerinio rodiklio lęšio ir mažo žibintuvėlio. Pasigaminus šį mikroskopą savo išmaniuoju telefonu galėsite stebėti iki 175 kartų padidintą vaizdą bei daryti įspūdingas makronuotraukas.

Jau rašėme apie išskirtinį rusų fotografą Aleksejų Kljatovą ir jo įspūdingas snaigių fotografijas, daromas namuose susikurta įranga. Šį kartą būsite dar labiau nustebinti. Dar vienam rusų menininkui Viačeslavui Ivanovui per mikroskopą pavyko nufilmuoti, kaip susiformuoja snaigė.

Kažkokia rusva, lanksti adata, karštą vasaros dieną (visai kaip šiandien) mėginanti pasikasti po ledo kubeliais. Nieko panašaus. Tai – uodo geluonis, pasirinktos aukos audiniuose ieškantis kraujo kapiliarų. Uodo įkandimo procesą pro mikroskopą pirmąsyk pavyko nufilmuoti Pastero instituto (Prancūzija) mokslininkai, informuoja „National Geographic“. Valerie Choumet su kolegomis stebėjo, kaip maliarinis uodas nutupia ir įkanda anestetikais užmigdytai pelei.

Harvardo tyrėjai manipuliuodami delikačiomis cheminėmis reakcijomis išaugino mielus mikroskopinių žiedų sodus. Galbūt nanorožės ar nanofrezijos nekvepia taip, kaip kvepia organiniai šių augalų prototipai, tačiau nanoišmatavimų pasaulyje jos atrodo neabejotinai kerinčiai. Harvardo universiteto mokslininkai ištobulino vandenyje atliekamas chemines reakcijas taip, kad išauga ir pražysta nuostabios gėlės.

Žmogui žinomas tik vienas gyvas sutvėrimas, galintis be jokių skafandrų atlaikyti atviro kosmoso pragaištį. Tai – vandens meškutėmis arba samanų paršiukais vadinami lėtūnai (lot. – „Tardigrada“). Nors tik 1 mm ilgio, propaguoja tingų gyvenimo būdą ir minta dumbliais, jie – beveik nesunaikinami. Lėtūnams nebaisi absoliutinio nulio temperatūra (-273ºC) anei +151ºC pragaras. Lėtūnai – tik vieni iš ypatingųjų mikropasaulio galijotų, kurių apstu mūsų kiemuose, soduose, pievose.

Pentagono karinių mokslinių tyrimų padalinys DARPA sintetinės biologijos technologijas nori kilstelėti iki „šiurpiosios“ mokslinės fantastikos lygmens – norima sukurti organizmus, kuriuos būtų galima „užprogramuoti“ gyventi neribotą laiko tarpą. Juose būtų numatyta savaiminio susinaikinimo funkcija. Tiesiog atsargai.

Šis 30 kartų didinantis mikroskopas lengvai telpa į kišenę. Gamintojo teigimu, šis prietaisas buvo sukurtas aviacijos pramonės užsakymu, todėl yra preciziškas.

„Eye of Science“ mokslininkai siūlo „pasigrožėti“ mūsų namuose gyvenančiais „kaimynais“, kurių be mikroskopo niekaip neįžiūrėtume. Tai daugiau kaip milijoną kartų padidintos tikros erkės, musės ir blusos, kurias galima surasti ant kilimų, sofų ir net virtuvės spintelėse. Vienos iš jų – miltų erkutės, mėgstančios makaronus, miltus ir duonos gaminius, kitos – pavyzdžiui, dulkių erkutės, labiau mėgsta baldus, užuolaidas ir kilimus.

Ar kada nors mėgino įsivaizduoti, kaip atrodo alkoholiniai gėrimai per mikroskopą? Ne? Tai štai puik proga pamatyti nuotraukose kaip žaižaruoja alkoholiniai gėrimai, kuriuos vartojate vakarėlių metu.