magnetizmas

Pradžioje magnetizmo nebuvo. Netrukus po Didžiojo sprogimo visatoje buvo stulbinančiai karštas elektros krūvį turinčių protonų, elektronų, helio ir ličio branduolių debesis. Kiekvienas jų galėjo sukurti magnetinį lauką kiekviena kryptimi, tačiau vienalytėse, tolygiose ankstyvojo kosmoso dujose visi šie laukai visiškai vienas kitą panaikino.

Saulės paviršiuje siautėjantys didžiuliai, 1,6 tūkst. skersmens magnetiniai viesulai žvaigždės paviršių įkaitina iki milijonų laipsnių. Tačiau mokslininkai puoselėja viltis, jog magnetiniai tornadai, kuriais šiluma kanalizuojama iš Saulės gelmių į paviršinius sluoksnius, galėtų tapti švarios energijos Žemėje reaktorių pagrindu. Astronomų skaičiavimais, bet kurią akimirką Saulės paviršiuje šėlsta apie 11 tūkst. tokių magnetinių viesulų.

Britų muziejuje Londone ketvirtadienį atidaroma pirmoji pasaulyje didelė paroda apie Hadžą, piligriminę musulmonų kelionę į Meką.Pasitelkiant neįkainojamus artefaktus, filmuotą medžiagą, asmeninius garso įrašus ir fotografijas, parodoje pasakojama apie piligrimų, į šventąjį Mekos miestą susirenkančių iš viso pasaulio, istoriją, keliones ir patirtis.

Kas verčia magnetą būti magnetu, ir kaip mes galime valdyti magnetų elgesį? Šiuos klausimus daugelį metų tiria Bufalo (Buffalo) universiteto mokslininkas fizikas teoretikas Igoris Zutičius (Igor Zutic). Jis yra vienas iš tų mokslininkų, kurie tiki, kad magnetai pradės naują revoliuciją skaičiavimuose, jų pagrindu bus kuriami didelės talpos ir mažai energijos naudojantys atminties, duomenų saugojimo ir perdavimo įrenginiai.

Tyrėjams iš Stenfordo Medžiagų ir energijos mokslo instituto (JAV) pavyko įžvelgti sąsają tarp aukštatemperatūrių superlaidininkų superlaidumo ir magnetizmo savybių – tai, apie ką kalbama jau seniai, bet nepaprastai sudėtinga patvirtinti eksperimentiškai. Šiuo metu bet koks žingsnelis, priartinantis prie tikrojo aukštatemperatūrių superlaidininkų prigimties pažinimo, yra laikomas milžinišku postūmiu.