lietuvos televizija

Šių metų vasario 1 d. mus paliko Lietuvos televizijos režisierė ir aktorė Julija Bertašiūtė Adamkevičienė. Jos mirtis skaudi ne tik jos artimiesiems ir draugams. Ji skaudi ir Lietuvos televizijos pradininkams, tiems, kurie dirbo su ja Muzikos bei meno laidų redakcijose ar buvo tų laidų žiūrovai.  Nes išėjo menininkė, turėjusi talentą suprasti ir subtiliai perteikti muzikinius ar poetinius kūrinius, ryškiai atskleisti kūrėjo ar atlikėjo individualybę.

Lietuvos televizijos projektas „Triumfo arka“ sėkmingai pristatytas praėjusią savaitę Berlyne įvykusiame Europos transliuotojų Sąjungos (EBU) renginyje. Pasak projektą pristačiusio Lietuvos televizijos direktoriaus Rimvydo Paleckio, „Triumfo arka“ jau dabar rimtai domisi kelios Europos televizijos. „LRT atstovai ir anksčiau dalyvaudavo panašiuose forumuose, tačiau šiuo atveju pirmą kartą buvo suteikta galimybė patiems pristatyti savo produktą, kuriuo didžiuojamės.

Kasmet Lietuvą pasiekia šimtai postkomunistinių kraštų gyventojų, siekiančių čia gauti politinį prieglobstį arba – per Lietuvą traukti toliau į Vakarus. Retam suteikiama galimybė įsikurti Lietuvoje, visi kiti išsiunčiami atgal, į kilmės šalis. Naujame Violetos Baublienės dokumentiniame filme „Viza namo“ atskleidžiami kelių migrantų likimai, panašūs į košmarišką sapną. Gruzijoje ir Moldovoje apsilankiusi kūrybinė grupė aiškinosi, kodėl jie bėga iš savo namų ir kaip atsiduria Lietuvoje.

Dešimtmetį švenčianti Lietuvos televizijos laida „Bėdų turgus“ jau dešimtąjį kartą rengia „Žaliojo obuolio“ padėkos koncertą, kuriame tradiciškai pagerbs dosniuosius, širdinguosius ir visus tuos, kurie į niūrią kasdienybę atneša šilumą ir paguodą. „Tai padėka tiems, kurie artimo meilę rodo ne žodžiais, o darbais, – sako nenuilstanti labdaros idėjų puoselėtoja, „Bėdų turgaus“ vedėja ir „Žaliojo obuolio“ koncertų sumanytoja Edita Mildažytė.

Lietuvos televizijos laidų vedėja Palmira Galkontaitė kaip niekas kitas susiduria su dėkingumu. Už grąžintą viltį, norą gyventi, už naujai nutiestus tiltus tarp buvusių svetimų, o dabar – artimiausiais tapusių žmonių. Aštuonios įspūdingos ir įkvepiančios žurnalistės išgirstos dėkingumo istorijos atsiskleis antrąją Velykų dieną specialiame projekte „Ačiū, kad esi“. „Tai dvi valandos gerumo. Pergalingos vilties, meilės, atjautos ir taurumo pavyzdžių.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos“ vadovui A. Siaurusevičiui paskyrė 2000 Lt baudą už paslėptos reklamos bei neteisingą rėmimo transliavimą.

Eidamas 58-uosius metus lapkričio 3 dieną mirė ilgametis Lietuvos televizijos operatorius Jonas Dovydaitis. Jonas Dovydaitis gimė 1953 metų rugsėjo 21 d. Kaune. Mokėsi Kauno 17-oje vidurinėje mokykloje. 1975 metais pradėjo dirbti Kauno televizijos ir radijo operatoriaus asistentu.

„Didžiausias Lietuvoje Kariotiškių sąvartynas nebekels grėsmės žmonėms ir aplinkai!“– prieš porą metų džiūgavo Vilniaus valdžia, paskelbusi apie 20 metų veikusio didžiausios Lietuvos šiukšlyno uždarymą. Prieš kelis mėnesius valdininkai pūtėsi žiną, kaip panaudoti sąvartyne išgaunamas biodujas.

Spalio 16 d., šeštadienį, 17.55 val. Lietuvos televizija rodys režisieriaus Gyčio Lukšo filmą „Duburys“. Prieš filmo premjerą 17.25 val. laidoje „Kine kaip kine“ apie filmą pasakos jo kūrėjai. Vaidybinis pilnametražinis filmas „Duburys“ – tai drama, sukurta pagal Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Romualdo Granausko to paties pavadinimo romaną. Kūrinyje per pagrindinio personažo gyvenimo istoriją atskleidžiamas jauno žmogaus gyvenimo dramatizmas.

Lietuvos televizija rudenį nudžiugins serialo „Dingę“ („Lost“) gerbėjus. Mistinis dramos serialas, prikaustęs milijonus žiūrovų visame pasaulyje kerinčiais nuotykiais, įvykiais, charakteriais, mitologija ir paslaptimis, neaplenkė ir Lietuvos gero kino mėgėjų. Lietuvos televizija parodė jau keturis serialo „Dingę“ sezonus, o rudenį  transliuos penktąjį. Pasaulinė serialo „Dingę“ premjera įvyko 2004 metais.

Seimas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymu, paskyrė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariais Rimantą Bagdzevičių, Kęstutį Petrauskį ir Janę Narvilienę. Penktadienį už tokį nutarimą balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 19 parlamentarų. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, iš dalies atsižvelgdamas į Seimo nario Valentino Mazuronio siūlymą, balsavo už kiekvieną kandidatą atskirai.