levas ponomariovas

Jausmingas tuomečio Rusijos lyderio Boriso Jelcino kreipimasis 1991-ųjų rugpjūtį paskatino Genadijų Veretilną prisidėti prie barikadų gynėjų, budėjusių aplink Baltuosius rūmus – vyriausybės būstinę – Maskvos centre. „Nebuvau Jelcino šalininkas, nebuvau liberalas ar komunistas. Nebuvau partinis“, – naujienų agentūrai AFP sakė G.Veretilnas, prisimindamas įvykius prieš 25 metus, kai dirbo milicijos tyrėju. „Tačiau Jelcino kreipimasis – laisvė, demokratija, visi tie nauji žodžiai.

 Maskvos valdžios atstovai, pasitelkę OMON pajėgas, praėjusią naktį tiesiog šturmu užėmė vienos žmogaus teisių gynimo grupės biurą ir išvarė lauk ten buvusius žmones; tai padaryta remiantis tuo, kad esą pasibaigęs nuomos sutarties terminas, pranešė judėjimas "Už žmogaus teises". Žmogaus teisių gynėjai pareigūnų veiksmus laiko neteisėtais, per minėtą "šturmą" buvo sužeistas judėjimo lyderis Levas Ponomariovas ir opozicijos veikėjas Sergejus Mitrochinas.

Maskvoje per protesto akciją, nukreiptą prieš merą Jurijų Lužkovą, birželio 28 dieną buvo sulaikyti 15 žmonių. „Rūstybės dienos“ organizatoriai teigia iš anksto susilaukę perspėjimų, kad milicija juo suims, jei protesto akcija įvyks. Tokius grasinimus aktyistai pavadino absurdu, kuris jų nesustabdys. Milicijos pareigūnai Tverės aikštėje ėmė būriuotis likus kelioms valandoms iki protesto akcijos pradžios, vėliau į įvykio vietą ėmė rinktis ir specialiosios milicijos pajėgos.

Nuo antradienio Rusijos milicija įgyja teisę atplėšinėti visus privačius laiškus, siuntinius ir kitokias pašto siuntas. Tokį įstatymą pasirašė Rusijos komunikacijų ministras Igoris Šiogolevas. Teisėsaugos organai taip pat turės teisę gauti informaciją apie laiškų siuntėjus bei gavėjus. Rusijos žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad taip pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės.

Prieš dvejus metus Maskvoje buvo sušaudytas aukštas Centrinio banko pareigūnas. Teismas rado kaltininką, tačiau byla kelia daug abejonių. Maskvos teismo prisiekusiųjų kolegija pripažino bankininką Aleksejų Frenkelį kaltu suorganizavus Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojo Andrejaus Kozlovo nužudymą. Per tyrimą nustatyta, kad 36 metų A. Frenkelis, suimtas jau beveik dvejus metus ir vadinantis kaltinimą šmeižtu, užsakė nužudyti A. Kozlovą ir jo vairuotoją.

Rusijos žmogaus teisių aktyvistai pradėjo rinkti parašus prieš įtampos tarp Rusijos bei Gruzijos eskalavimą, kuris, jų nuomone, gali baigtis nauju kariniu konfliktu, skelbia „Lenta.ru“. Kreipimasis, kurį pasirašė aktyvistai, yra skirtas „visiems atsakingiems Rusijos politikams, valstybės tarnautojams bei kariuomenės vadams“. Kreipimosi autoriai taip pat ragina Rusijos gyventojus surengti lemiamą protesto akciją, kuria būtų pasisakoma prieš įtampos tarp Gruzijos bei Rusijos didinimą.

Rusijoje egzistuoja keturios politinių kalinių kategorijos – tariami šnipai, verslininkai, pilietinių bei politinių teisių aktyvistai ir musulmonai. Apie tai rašo „Eurasia Daily Monitor“ apžvalgininkas Jonas Bernsteinas. „Individualios laisvės bei socialinio teisingumo troškimas yra tie troškimai, kurie nubrėžia tolimesnes gaires Rusijos politinei sistemai“ – per paskutinę savo kalbą Valstybės taryboje teigė Vladimiras Putinas. Savo kalboje jis pristatė Rusijos ateities iki 2020 metų viziją.

Rusijos milicija pirmadienį neleido surengti mitingo Maskvos centre, kur žmogaus teisių gynėjai ketino čečėnų ir ingušų deportacijos 60-ųjų metinių dieną paminėti tremties aukas. Kai manifestantai pamėgino išskleisti plakatus, milicijos pareigūnai uždraudė jiems tai daryti. Akcijos vadovai sutiko apsiriboti gėlių padėjimu prie Solovkų akmens - paminklo stalinizmo aukoms, pastatyto Lubiankos aikštėje prie KGB būstinės.