leidimas gyventi

 Į savo šalį negalintiems grįžti Baltarusijos piliečiams siūloma leidimą gyventi išduoti ilgesniam laikui – jį reikėtų pratęsti nebe kasmet, o kas trejus metus, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė parengė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisą, kuris leistų trejų metų terminui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje į savo šalį negalintiems grįžti užsieniečiams.

Migracijos departamentui praėjusią savaitę atsisakius suteikti prieglobstį Baltarusijos aktyvistei Olgai Karač, tuo pačiu sprendimu jai išduotas naujas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais. „Man buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, bet tuo pačiu sprendimu suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje“, – BNS pirmadienį sakė tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė.

Vienoje įmonėje su Rusijos invaziją į Ukrainą remiančiu oligarchu Igoriu Altuškinu dirbančio ir aukštas pareigas Rusijoje užimančio verslininko Maksimo Ščibriko šeima turi leidimus gyventi Lietuvoje. Kaip penktadienį praneša LRT portalas, M. Ščibrikas užima pareigas Rusijos vario kompanijoje, kurios pagrindinis akcininkas – I. Altuškinas. Ši įmonė bei pats I. Altuškinas gegužės 19 dieną sulaukė Jungtinės Karalystės sankcijų, jas prieš tai jau taikė ir Ukraina.

Nuo kitų metų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje galės būti išduodami 34 pasaulio šalyse, sako Migracijos departamento vadovė. „Nuo sausio pradžios užsieniečiai, kurie norės gauti leidimą gyventi, nebeprivalės vykti į Lietuvą, jie galės dėl leidimo gyventi kreiptis būdami užsienyje“, – žurnalistams trečiadienį sakė Evelina Gudzinskaitė.

Alisa ir mama Jelyzaveta laukia leidimo keliauti į Angliją. Mergaitė savąjį gavo vakar, bet kadangi jos mama vis dar laukia vizos, jos įstrigusios Ukrainoje. Kai prie namų karo draskomoje Ukrainoje aidi sirenos, penkiametė Alisa sako: „Mama, pasislėpkim“. 27 metų Alisos mama Jelyzaveta yra tarp tūkstančių ukrainiečių, laukiančių leidimo keliauti į JK, kur šeimos jiems pasiūlė saugią vietą apsistoti. Mažoji Alisa kurčia ir turi kochlearinius klausos implantus.

Užsieniečių problemas dėl vizų, leidimų laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamente žadama spręsti įvedant išankstinę registraciją internetu vietoj šiuo metu esančios gyvos eilės. Kaip BNS informavo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, šią išeitį jis departamento vadovei Evelinai Guzdinskaitei pasiūlė po naujienų portalo 15min.lt publikacijoje antradienį dar kartą įvardytų problemų.

Į Lietuvą perkelta, tačiau leidimo čia gyventi negavusi septynių asmenų šeima iš Irako skundžiasi teismui. Nei pabėgėlių statuso, nei papildomos apsaugos negavę irakiečiai nesutinka būti deportuoti ir apskundė Migracijos departamento sprendimą teismui. Pabėgėlių priėmimo centro vadovo Roberto Mikulėno teigimu, dėl migrantų skundo teismui jų deportavimas kol kas nevyks.

Lietuva bene dažniausiai Europos Sąjungoje (ES) leidimus laikinai gyventi išduoda darbo migrantams. Tokie leidimai Lietuvoje sudaro beveik 54 proc. visų išduodamų leidimų gyventi, santykinai daugiau jų išduodama tik Lenkijoje – per 69 proc., skelbia Eurostatas, apibendrinęs 2015 metų duomenis. Vidutiniškai ES leidimai gyventi dėl darbinių priežasčių sudarė 27 proc., rodo šią savaitę paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Šiomis dienomis įsižiebęs skandalas dėl galimos korupcijos išduodant leidimus gyventi Lietuvoje tik patvirtina, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantis leidimų gyventi išdavimo reglamentavimas yra netobulas ir sudaro terpę piktnaudžiavimui ir korupcijai. „Visų pirma, šešių mėnesių terminas leidimo gyventi išdavimui yra akivaizdžiai per ilgas ir jis netgi gali būti pratęstas dar trims mėnesiams.

Antradienį Europos Parlamentas patvirtino taisykles, pagal kurias užsieniečiams iš ES nepriklausančių šalių bus taikoma bendra procedūra gauti leidimą apsigyventi ir dirbti Sąjungos šalyje. Jos taip pat leis suvienodinti kai kurias jų socialines teises su tomis, kurias turi ES piliečiai, praneša Parlamento spaudos tarnyba. Iki šiol užsieniečiai turėdavo atskirai kreiptis dėl leidimų apsigyventi ir dirbti ES šalyje.

Antradienį Europos Parlamentas patvirtino taisykles, pagal kurias užsieniečiams iš ES nepriklausančių šalių bus taikoma bendra procedūra gauti leidimą apsigyventi ir dirbti Sąjungos šalyje. Jos taip pat leis suvienodinti kai kurias jų socialines teises su tomis, kurias turi ES piliečiai, praneša Parlamento spaudos tarnyba. Iki šiol užsieniečiai turėdavo atskirai kreiptis dėl leidimų apsigyventi ir dirbti ES šalyje.

Valdančiajai koalicijai priklausančios „Pro Patria“ ir „Res Publica“ sąjungos (PRU) taryba išreiškė pasitikėjimą dviem jos deleguotiems ministrams, kurie siejami su Estijoje įsiplieskusiu leidimų gyventi šalyje skandalu. Išklausiusi vidaus reikalų ministro Keno-Marti Vahero bei ūkio ministro Juhano Partso paaiškinimus, PRU taryba aiškia balsų dauguma pareiškė pasitikinti šiais politikais.

Valdančiajai koalicijai priklausančios „Pro Patria“ ir „Res Publica“ sąjungos (PRU) pirmininkas Martas Laaras paskelbė, kad dėl dviejų PRU ministrų, siejamų su leidimų gyventi šalyje skandalu, bus sprendžiama šeštadienį neeiliniame sąjungos tarybos posėdyje. M. Laaras savo partijos nariams pranešė, kad taryba balsuos dėl pasitikėjimo vidaus reikalų ministru Kenu–Marti Vaheru bei ūkio ministru Juhanu Partsu.

Buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas neatsisako planų gauti leidimą nuolat gyventi Latvijoje. Jis tai pareiškė interviu laikraščiui „Diena“.Savo norą gauti leidimą nuolat gyventi Latvijoje, o ne kitose Europos šalyse jis aiškina tuo, kad tai „palankiausias variantas“. „Čia iš esmės nėra kalbos barjero, man suprantamas žmonių mentalitetas, o Latvijos ekonomikai reikalingos investicijos. Latvijoje įdomiau realizuoti projektus negu Vidurio ir Vakarų Europos šalyse“, – teigė J. Lužkovas.

Buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas turi mažai šansų gauti leidimą gyventi Austrijoje, praneša vietinis Austrijos laikraštis „Die Presse“. Leidimo gyventi J. Lužkovui išdavimas – politinis klausimas, pažymi laikraštis: „Austrija bijo žmogaus, kuris susilaukė Kremliaus nemalonės“. Į Austrijos ambasadą Maskvoje J. Lužkovas kol kas nesikreipė, pažymi „Interfax“. Tačiau „Die Presse“ duomenimis, artimiausiomis dienomis J. Lužkovas susitiks su Austrijos valdžios atstovais.

Buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas paprašė leidimo nuolat gyventi Latvijoje, tačiau šalies Vidaus reikalų ministerija tokio leidimo išduoti nelinkusi, informuoja „RIA Novosti“. Latvijos vidaus reikalų ministrė Linda Muniecė sakė, kad J. Lužkovas „nenusipelnė“ leidimo nuolat gyventi Latvijos teritorijoje, ir pažymėjo, kad buvęs Maskvos meras greičiausiai jo negaus. „Jis jo nenusipelno dėl neigiamo požiūrio į mūsų šalį, todėl greičiausiai leidimo nuolat gyventi ir negaus.

Buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas Naujųjų metų išvakarėse paprašė leidimo nuolat gyventi Latvijoje. Tai pranešė šalies žiniasklaida, remdamasi televizijos kanalu TV3. Prašymą gauti leidimą gyventi Latvijoje teisėtu pagrindu buvęs Rusijos sostinės vadovas motyvavo tuo, kad jis investavo šalyje reikiamą 200 tūkstančių latų (maždaug 375 tūkstančių dolerių) sumą į vieną iš Latvijos komercinių bankų „Rietumu bank“. Be to, Jūrmaloje J. Lužkovui priklauso nekilnojmasis turtas - sandėlis.