ledo danga

Jau ne vieną dešimtmetį mokslininkai baiminosi, kad, ginkdie, nepradėtų tirpti Vakarų Antarktidos ledynas – milžiniškas ledo masyvas, kuriam ištirpus, pasaulinio vandenyno lygis pakiltų net 3,3-4 metrais. „Space.com“ informuoja, kad vakar tyrėjai pasauliui paskelbė labai blogą naujieną: minėto ledyno tirpsmo procesai jau prasidėjo. Deja, jie niekaip nesustabdomi, o tai reiškia, kad pasaulinio vandenyno lygis 3,3-4 metrais nebe „pakiltų“, o neišvengiamai pakils – ir jau kyla.

Antarktidoje, pietiniame mūsų planetos ašigalyje, baigiasi poliarinė žiema ir prasideda poliarinė vasara. Mokslininkai nepaliaudami skambina varpais apie ledynų tirpsmo grėsmę planetos ekosistemoms, tačiau Antarktidoje ką tik užfiksuotas rekordinis ledo kiekis – pietų polių šią vasarą (poliarinę Antarktidos žiemą) dengė vidutiniškai 18,7 mlrd. kvadratinių kilometrų ploto ledo kepurė, o absoliutus ledo kepurės ploto rekordas užfiksuotas vos prieš keletą dienų.

Mokslininkai po Antarktidos ledo danga aptiko savo dydžiu Didžiajam kanjonui prilygstantį tarpeklį, kuris, anot jų, prisideda prie ledo tirpimo ir jūros lygio kilimo. 1,5 kilometrų gylio, 10 kilometrų pločio ir 100 kilometrų ilgio tarpeklį mokslininkai aptiko radaru, naudojamu matuoti subledyninę topografiją, teigia glaciologas Robertas Binghamas.

Ledo danga Grenlandijoje šių metų liepą tirpo žymiai sparčiau, nei bet kada šį mėnesį per praėjusius 30 metų, pranešė NASA. Pasak mokslininkų, dar niekada nebuvo fiksuojamas toks spartus Grenlandijos ledynų tirpimas. Ledas ištirpo net aukščiausioje ir šalčiausioje salos vietoje, kur veikia tyrimų stotis „Summit“. Tirpstančio ledo plotai vos per 4 dienas padidėjo dvigubai ir apėmė 97 proc. visos Grenlandijos ledo dangos, sakoma pranešime.

Kai NASA kosminis zondas „New Horizons“ 2015 metais priartės prie Plutono, jo padarytos nuotraukos padės mokslininkams nustatyti, ar po paviršiniu ledo sluoksniu gali slypėti vandenynas. Ši kosminė misija atveria duris naujų skysto vandens egzistavimo paieškų Saulės sistemoje galimybėms.

Arkties ledo dangos mažėjimas pastaraisiais dešimtmečiais yra dėmesio centre ir byloja apie globalinį atšilimą. Ištirpusio ledo kiekis bei pastovūs ledynų atsiskyrimai tapo ekologiniu barometru, pagal kurį aplinkosaugininkai apskaičiuoja, kaip greitai mūsų planeta šyla. Vis dėlto, ištyrę nuosėdines uolienas Disraelio fiordo dugne netoli Kanados, tyrėjai nustatė, kad didžiulis ledo skilimas prieš 1400 metų galėjo prisidėti prie arkties ledo sumažėjimo praeityje.

Ledų tirpimas Antarktidoje ir Grenlandijoje per pastaruosius 20 metų dar paspartėjo. Netrukus tai gali tapti svarbiausia jūrų kilimą lemiančia priežastimi. Naudodami palydovų duomenis ir klimato modelius, mokslininkai apskaičiavo, kad kasmet ištirpsta tiek šių dviejų poliarinio ledo dangų, kad kasmet jūrų lygis pakeltų 1,3 milimetrais. Iš viso per metus jūrų lygis pakyla maždaug 3 milimetrais, praneša BBC.

Tarptautinė mokslininkų komanda nustatė, kad Antarktidoje didžioji dalis ledo formuojasi po jau esančia danga, o ne ant jos viršaus. „Paprastai ledo dangą lyginame su pyragu – kiekvieną kartą ant viršaus pridedama po naują sluoksnį. O šiuo atveju kažkas įšvirkštė tikrai storą sluoksnį glajaus į pyrago apačią“, – kalbėjo Robin Bell, Kolombijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijos geofizikė.

JAV mokslininkai nustatė, kad didžiausia pasaulyje sala Grenlandija sparčiai kyla iš vandenyno. Profesorių Timo Dixono ir Shimono Wdowinskio atliktas Grenlandijos vertikalių paviršiaus pokyčių tyrimas, naudojant GPS įrangą, atskleidė, kad ši sala kyla maždaug 2,5 centimetrų per metus greičiu, teigiama Majamio universiteto (JAV) išplatintame pranešime.