Kruonio HAE

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda 330 kV linijų Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai antrojo etapo statybas. Šios linijos svarbios Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa.

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) bus atliekamas jau antrojo agregato kapitalinis remontas. Taip dar 15 metų bus pratęstas jo tarnavimo laikas.  Elektrinę valdanti „Ignitis gamyba“ pranešė pasirašiusi beveik 3,5 mln.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino dviejų elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa projektų infrastruktūros vystymo planus. 330 kV elektros perdavimo linijų Kruonio HAE-Bitėnai ir Darbėnai-Bitėnai statyba yra du iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizavimo projektų. „Vystymo planų patvirtinimas yra viena esminių sąlygų siekiant įgyvendinti elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) pirmadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad šis objektas negalės būti naudojamas Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) rezervo reikmėms. Jis pridūrė, kad skubotas branduolinės elektrinės paleidimas keltų grėsmę visam regionui.  „Man buvo labai svarbu išsiaškinti, ar Astravo atominės elektrinės atveju Kruonio hidroakumuliacinė galėtų būti naudojama kaip rezervas.

Antradienį ryte netikėtai išsijungus dviem Rygos kogeneracinėms jėgainėms bei neveikiant elektros jungčiai su Švedija „NordBalt“, didžiąją dalį elektros poreikio Lietuvoje užtikrina „Ignitis gamyba“. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, Bendrovės valdoma Kruonio hidroakumuliacinė jėgainė, Kombinuoto ciklo blokas Elektrėnuose bei Kauno hidroelektrinė antradienį gamina beveik 73 proc. šalies elektros poreikio.

Bendrovei „Litgrid“ remontuojant elektros pastotę šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, šeštadienį mažesne galia veikia elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. Elektros biržoje „Nord Pool“ nurodoma, kad 700 MW galios jungtis iš Švedijos į Lietuvą veiks maksimalia 452 MW galia. Šalia Kruonio HAE esančioje pastotėje nuo 7 val. iki 19 val. atliekami planiniai remonto darbai, todėl tuo metu 900 MW galios Kruonio HAE negalės tiekti elektros rinkai ir nebus užtikrintas elektros galios rezervas.

Lietuvai siekiant, kad Astravo atominė elektrinė (AE) netoli Vilniaus būtų statoma saugiai, laikantis tarptautinių standartų, valdžia ketina riboti elektros pralaidumus su Baltarusija bei apmokestinti elektrą iš kaimyninės šalies. Taip pat siūloma uždrausti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei teikti paslaugas Baltarusijai. Tokios ir kitos priemonės numatomos Energetikos ministerijos parengtame plano projekte, skirtame apsisaugoti nuo Astravo AE grėsmių.

Baltijos šalims iki 2025 metų reikia pastatyti 200 megavatų galios jėgainę, kuri prireikus galėtų greitai įsijungti ir užtikrinti elektros rezervą. Tokias jėgainės gali statyti tiek Lietuva, tiek Estija, tačiau Energetikos ministerija nėra linkusi derinti planų su Estija, kuri elektrinė turėtų iškilti Baltijos šalyse. Anot energetikos viceministro, į lietuviškąjį projektą žvelgiama ne tik kaip į reikalingą rezervui, tad šalis pati apsispręs, ar jį įgyvendinti.

Naujosios Vyriausybės programoje energetikos srityje pagrindiniai prioritetai skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams bei elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa. „Mažiau importuosime, didindami vidaus elektros energijos gamybą, panaudodami vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, siekdami ES ir tarptautinių organizacijų priimtų klimato kaitos mažinimo tikslų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Socialdemokratų partijos koalicinės Vyriausybės programos projekte, kuris šiuo metu dar derinamas, pasisakoma už socialinės rinkos ekonomiką, kurioje nėra vietos lupikavimui ir monopolijų dominavimui, žmogaus ir gamtos išteklių eikvojimui.

Lietuva išlieka viena iš kelių Europos Sąjungos (ES) šalių, kol kas neturinčių sutarčių dėl finansavimo iš Europos Komisijos (EK) vadovo Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) iniciatyva įsteigto Europos strateginių investicijų fondo.

Šią savaitę energiją į Lietuvos elektros tinklus jau pradėjo tiekti dvi didžiausios saulės energijos elektrinės Baltijos šalyse. Kaišiadorių ir Kauno rajonuose įsikūrusios elektrinių galingumas atitinkamai siekia 940 kW ir 995 kW – per metus jų bendrai pagaminamos energijos užtektų aprūpinti 750 privačių namų. Alternatyviąją energiją plėtojančios „Modus energijos“ bendros investicijos į abi saulės elektrines siekia 14 mln. litų.

Ketvirtadienį vakare, apie 20.30 val., kilo gaisras elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ 330 kV skirstyklos teritorijoje Elektrėnuose esančiame srovės transformatoriuje. Dėl srovės transformatoriaus gedimo išsiliejus alyvai ir kilus gaisrui, suveikė šalia esančios Lietuvos elektrinės apsaugos sistema ir buvo sustabdyti tuo metu veikę blokai.