kredito įstaigos

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys siūlo diferencijuoti būtiniausių banko paslaugų krepšelį ir kredito įstaigoms taikyti ne vienodus reikalavimus, o atsižvelgiant į jų dydį. Socialdemokratas Andrius Palionis užregistravo Seime svarstomo Mokėjimų įstatymo pataisą, kuria siūloma pagrindinės sąskaitos paslaugų krepšelį formuoti pagal kredito įstaigų dydį. Pasak jo, siekis į pagrindinės sąskaitos krepšelį sudėti visiems vienodas paslaugas yra palankus tik didiesiems bankams.

Rinkos dalyviai, ketinantys platinti naujus finansinius produktus ar keisti jau platinamus, privalės apie juos informuoti priežiūros instituciją – Lietuvos banką. Tokį įpareigojimą siūloma pradėti taikyti jau šį rudenį. Informavimo tvarką nustatantis teisės akto projektas pateiktas svarstyti bankų, kitoms finansų rinkos dalyvių asociacijoms.

Lietuvos banke veiklą pradėjo Bankininkystės tarnyba. Jai pavesta vykdyti visas bankines operacijas – valdyti užsienio atsargas ir kitą finansinį turtą, investuoti Lietuvos banko indėlininkų lėšas, vykdyti indėlininkų, kredito įstaigų ir Lietuvos banko mokėjimus bei atsiskaitymus. Tarnyba, kurioje, numatoma, dirbs 52 žmonės, įsteigta pertvarkius Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentą, Mokėjimo sistemų departamentą ir Apskaitos departamento Indėlininkų aptarnavimo skyrių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, pirmadienį „Sodra“ jau yra pervedusi daugiau kaip 148 mln. litų ir kompensavusi pensijų nepriemokas beveik 52 tūkst. 1995-2002 m. dirbusių pensininkų. Pensijų nepriemokos šiems žmonėms buvo išmokėtos kartu su pensija. Šis, paskutinis pensijų nepriemokų kompensavo etapas, kaip numatoma, pareikalaus 263 mln. litų. Ministras atkreipia dėmesį į tai, kad iš viso nepriemokos bus kompensuotos 88,3 tūkst.

Nors bankai žada švelninti kai kurias paskolų sąlygas verslui, didžioji įmonių dalis verslo plėtrą ir toliau ketina vykdyti be bankų paskolų. Tokias tendencijas atskleidė nefinansinių įmonių ir komercinių bankų apklausos. Beveik kas penktas – 18 proc. –  iš Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių vadovaujamas pareigas einančių komercinių bankų darbuotojų nurodė, kad artimiausią pusmetį skolinimo sąlygos verslui bus švelninamos. Griežtinti skolinimo sąlygas yra numatę 9 proc. respondentų.

Siekiant užtikrinti kreditų įstaigų teikiamų finansinių paslaugų skaidrumą, bus viešinami jų  įkainiai. „Mūsų darbotvarkėje yra paslaugų įkainių klausimas, - „Žinių radijui“ patvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Rengiamasi išplėsti elektroninių pinigų leidėjų ratą ir sudaryti teisines sąlygas Lietuvoje veikti naujai ūkio subjektų kategorijai - elektroninių pinigų įstaigoms. Tokiam Finansų ministerijos pateiktam Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektui trečiadienį pritarė Vyriausybė.