kosminiai zondai
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „kosminiai zondai“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „kosminiai zondai“.
Koks gyvenimas būtų... Merkurijuje?
Ar kada teko susimąstyti, kaip reiktų gyventi, tarkim, kuriame nors Saturno mėnulyje arba Plutone? Pradedame Saulės sistemos planetų kolonizavimui skirtą ciklą apie tai, koks gyvenimas būtų įvairiausiuose Saulės sistemos kampeliuose. Kelionę pradėkim iš eilės. Taigi, koks gyvenimas būtų... Merkurijuje? Turint omenyje beprotiškus temperatūros svyravimus, Merkurijų vargu ar galima pavadinti planeta, kurią žmonija norėtų kolonizuoti.
„Antikvariniai“ „Voyager“ zondų kompiuteriai vis dar veikia
Kosminis zondas „Voyager-1“ buvo paleistas 1977 metų rugsėjo 5 dieną, prieš daugiau nei 36 metus, tačiau skaičiuojant technologijų pažanga, matyt galima būtų sakyti, kad jį nuo šiuolaikinių kosminių technologijų skiria bent tūkstantmetis kompiuterinių metų. Įdomu, kad „Voyager-2“ buvo paleistas anksčiau nei „Voyager-1“, 1977 metų rugpjūčio 20 dieną, tačiau „Voyager-1“ skriejo greičiau ir aplenkė savo dvynį.
„Voyager 1“ pasiekė tarpžvaigždinę erdvę
Su zondu „Voyager“ dirbantys mokslininkai gauna daugiau duomenų, leidžiančių manyti, kad zondas netrukus pateiks į tarpžvaigždinę erdvę. NASA zondas, paleistas 1977 metais, Saulės sistemą gali palikti bet kuriuo metu, praneša BBC.
Šiuo metu jis fiksuoja smarkų didelės energijos dalelių, atkeliaujančių iš tolimų sprogusių žvaigždžių ir atakuojančių aparatą, lygio padidėjimą. Mokslininkai numatė, kad taip nutiks. Tai dar vienas ženklas, kad „Voyager“ netrukus pasieks savo istorinį tikslą.
Saulės sistemoje gali būti nežemiškų zondų, mano mokslininkai
Amerikiečių mokslininkų skaičiavimai rodo egzistuojant didelę tikimybę, kad Saulės sistemoje esama nežemiškų civilizacijų technologinių objektų, pavyzdžiui, tarpplanetinių kosminių zondų.
„Saulės sistemoje gali egzistuoti nežemiškos kilmės objektų, mes paprasčiausiai nepakankamai esame ją ištyrinėję“, – pareiškė Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) mokslininkai Jacobas Haqq-Misra ir Ravi Kumaras Kopparapu. Su jų atliktu tyrimu galima susipažinti „arXiv.org" svetainėje.