korėjiečiai

 Viena stipriausių pasaulio ekonomikų, milijardus eurų generuojantys verslo gigantai ir nuolatinė įtampa dėl šiaurinio kaimyno. Taip dažnas lietuvis apibūdintų Pietų Korėją. Tačiau kokie gi iš tiesų yra olimpinių Pjongčango žaidynių šeimininkai? Dėl ko korėjiečiai pamišę, kas jiems sukelia šypseną, o kas supykdo? Anot Pietų Korėjoje gyvenančios lietuvės Severijos, korėjiečiams labai svarbu, ką apie juos mano kiti, mat socialumo ir bendrumo jausmas čia itin stiprus.

 Olimpinėse žaidynėse iššūkius įveikti tenka ne tik mūsų sportininkams. Ne ką mažesni tenka ir žaidynių organizatoriams. Tačiau ne tik su organizavimu, bet ir tariant sportininkų, tarkim, lietuvių, pavardes. Pjongčange TV3 žurnalistas Mindaugas Rainys pašmaikštavo ir patikrino, kaip korėjiečiams sekasi ištarti mūsų olimpiečių pavardes.

Valstybinė Pietų Korėjos vartotojų agentūra paskelbė naujausius tyrimų rezultatus, rodančius, kad du trečdaliai Pietų Korėjos senjorų yra seksualiai aktyvūs, o pusė iš „aktyviųjų“ už seksą moka. Kaip pranešė leidinys „Korea Times“, apklausus 500 šalies gyventojų, vyresnių kaip 60 metų, paaiškėjo, kad net 66,2 proc. jų tebepraktikuoja seksą ir 53 proc. iš šios grupės – arba 35 proc. visų apklaustųjų – sakėsi mokantys už seksą.

Ukrainoje dėl šnipinėjimo aštuonerius metus kalėti nuteisti du šiaurės korėjiečiai, praneša agentūra AFP. Žinybų duomenimis, bausmės Šiaurės Korėjos prekybos atstovybėje Baltarusijoje dirbantiems vyrams skirtos jau birželio pradžioje, tačiau įsigaliojo tik dabar. Korėjiečiai pripažinti kaltais šnipinėję Ukrainos ginklų pramonę. Kalinimo bausmę jiems teks atlikti Ukrainoje.

Pirmą kartą nuvykęs į Šiaurės Korėją 1989 metais buvau įkyrus ir belsdavausi į bet kurį pasitaikiusį namą. Norėjau pamatyti, kaip iš tikrųjų gyvena eiliniai korėjiečiai. Jie buvo nustebę, bet svetingi. Labiausiai mane nustebino, kad kiekvienuose namuose ant sienos kabėjo garsiakalbis be įjungimo ar išjungimo mygtuko, per kurį kas rytą namus žadino propaganda („Žaisdamas golfą draugas Kim Jong Ilas vienu smūgiu pataikė į penkias duobutes!“). Ir taip trimitavo visą dieną.

Praėjo beveik pusmetis po iškilmingo Pietų Korėjos bendrovės „LK Green Energy“ gamyklos Tauragėje atidarymo, tačiau žadėtosios lempų gamybos išsinuomotose patalpose investuotojai taip ir nepradėjo. Bendrovės vadovybei prisiskambinti neįmanoma, o savivaldybės Tarybos Investicijų ir plėtros komiteto pirmininkas Gediminas Maškauskas prabyla, kad korėjiečiai šiandien turi svarbesnių planų nei gamykla Tauragėje – esą vykdo atstatymo darbus Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje.