kinijos ekonomika

Kinijos nacionalinės statistikos tarnybos šeštadienį paskelbti duomenys parodė šalies vartotojų kainų indekso metinį prieaugį 0,1 proc. – antroji pagal dydį pasaulio ekonomika išbrido iš defliacijos, nepaisant vangaus vidaus vartojimo, kuris apsunkina šalies ekonomikos atsigavimą po pandemijos. Liepą, pirmąkart per daugiau kaip dvejus metus, buvo užfiksuota 0,3 proc. metų defliacija. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai pranašavo spartesnę metų infliaciją rugpjūtį – 0,2 procento.

Aukščiausio rango Kinijos lyderiai pirmadienį vykusiame 24 asmenų Politinio biuro posėdyje pareiškė, kad šalies ekonomika susiduria su naujais sunkumais ir iššūkiais, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kinijos ekonomika per keturis šių metų mėnesius tiesioginių užsienio investicijų pritraukė 2,2 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai – už 499,46 mlrd. juanių (65,9 mlrd. eurų), skelbia naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi Prekybos ministerijos duomenimis. Investicijos vien tik į aukštųjų technologijų sektorių augo 12,8 proc., o į gamybos sektorių – 4,1 procento.

Šimtus darbo vietų Lietuvoje sukūręs verslininkas Kęstutis Černeckas kasdien skaičiuoja finansinius praradimus, nes kinai jam ir kitoms su Kinija dirbančioms įmonėms nebesiunčia reikalingų prekių. Jas reikia atsivežti darant lankus per kitas valstybes. Nuostoliai – šešiaženkliai ir didėjantys su lyg kiekviena diena. Plačiau apie susidariusią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Po „Brexit“ stipriai smogusio Didžiajai Britanijai ir COVID-19 pandemijos sukeltų problemų, valstybių narių savitarpio rietenų ir ginčų su Europos Komisija, Slovėnijoje įvyko neformalus Vadovų tarybos susitikimas. Jame aptartos komplikuotos plėtros problemos – į Sąjungą veržiasi šešios Balkanų valstybės, keldamos galvos skausmą ES narėms.

Praėjusią savaitę rinkų dalyviams staigmenų pažėrė Europos centrinis bankas (ECB), o šią laukiame žinių iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED). Tai reiškia, kad tiek rinkų, tiek ekonomikų augimą ir toliau skatina centriniai bankai.

George‘as Sorosas yra žymus JAV investuotojas, kurio pranešimai apie makroekonomikos padėtį turi didžiulę įtaką, dėl šios priežasties verta įsiklausyti į jo perspėjimus. Paskutiniu metu jis pareiškė, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, preliudiją į vieną baisiausių akcijų kursų kritimą istorijoje.

Jeigu šiuolaikinę Kiniją bandytume įsivaizduoti kaip žmogų, jis nebūtų pasiekęs net vidutinio amžiaus krizės. Tiesą sakant, jis vargiai dar būtų įsitraukęs į darbo rinką, nes šiuolaikinė Kinija skaičiuoja vos 20-tus savo gyvavimo metus, rašo „Business Insider“. Nepaisant Kinijos jauno amžiaus, šaliai per ateinantį dešimtmetį prognozuojama šlovinga ateitis. Iki 2016-ųjų, pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Kinija gali susigrąžins pasaulio lyderio statusą.

Antra pagal dydį pasaulyje Kinijos ekonomika 2011 m., palyginti su ankstesniais, augo lėčiausiai per daugiau nei dvejus metus, praneša BBC. Bendrasis vidaus produktas (BVP) per visus 2011 metus išaugo 9,2 proc., tuo tarpu 2010 metais Kinijos ekonomika išaugo 10, 3 proc. Analitikų prognozėmis, šalies ūkio augimas šiais metais toliau lėtės. Jų manymu, šalies BVP augimas pirmąjį metų ketvirtį dar labiau sulėtės, ir tik įsibėgėjus metams sustiprės.

Įspūdingo pastarųjų trisdešimties metų Kinijos ekonomikos augimo šaltiniai ima silpti, o tai reiškia, kad šaliai reikia reformų, teigia Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas, informuoja AFP. Anot R. Zoellickio, jeigu Kinija nori, kad jos ekonomika ir toliau sparčiai augtų, ji nebegali ir toliau remtis vien didėjančiu eksportu ir investicijomis. Šalis turi sustiprinti vidaus vartojimą.

Maisto gamintoja „Nestle“ žengė didelį žingsnį siekdama praplėsti savo veiklos mastą Kinijoje, šalyje, kuri yra laikoma viena iš didžiausių pasaulyje vartojimo rinkų, rašo naujienų portalas BBC. „Nestle“ pasirašė susitarimą, pagal kurį už 1,7 mlrd. JAV dolerių įsigis 60 proc. Kinijos saldainių ir užkandžių gamintojos, kompanijos „Hsu Fu Chi International“, akcijų. Šiuo susitarimu maisto gamintoja siekia padidinti savo pardavimus sparčiai besivystančiose ekonomikose.

,,Financial Times“ cituoja aukšto rango Kinijos pareigūną Yi Gangą, kuris Kiniją pavadino ,,antrąja pasaulio ekonomika“. Šis pareiškimas paskatino kalbas, kad naujoji Azijos galiūnė šalių lenktynėse pralenkė Japoniją. Dėlpastarojo staigaus Kinijos ekonomikos augimo visai įmanoma, jog jos bendrasis vidaus produktas (vertinant JAV doleriais) yra didesnis nei Japonijos. Tačiau šis teiginys dar tikrai nepatvirtintas.

Kinijos ekonomikos augimas II šių metų ketvirtyje sulėtėjo: jis buvo 10,3 proc. Tai yra mažesnis ekonominis augimas nei tokiu pat metu praeitais metais. Kaip praneša „Financial Times“, ekonomikos vėsimas – pasekmė Kinijos vyriausybės priemonių, kuriomis buvo bandoma pristabdyti pernelyg didelį ekonomikos vystymąsi. I ketvirčio Kinijos ekonomikos augimas buvo 11,9 proc. Ekonomistai tuo metu buvo išreiškę susirūpinimą, kad šios Azijos šalies ekonomika greitai perkais.

Investuotojas Marcas Feberis pareiškė, kad Kinijos ekonomikos augimas sulėtės ir neatmetė galimybės, kad metų laikotarpyje Kiniją gali ištikti krizė. Pasak investuotojo, akcijų ir žaliavų kainų nuosmukis įrodo, jog Kinijos turto burbulas artimiausiu metu gali sprogti. M. Feberis Bloomberg televizijai teigė, jog iš rinkų galima spręsti, kad kažkas yra ne visai gerai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pagerino šių metų pasaulio ekonomikos augimą ir perspėjo, kad šalių nesugebėjimas suvaldyti augančių valstybių skolų gali turėti neigiamų pasekmių pasaulio ekonomikai. Pasak TVF, pasaulio ekonomika šiemet ūgtelės 4,2 proc., tai bus sparčiausias augimo tempas nuo 2007 m. Sausio mėn. TVF prognozavo 3,9 proc. pasaulio ekonomikos augimą.

Pasaulinėje valiutų rinkoje trečiadienis nebuvo sėkmingas JAV doleriui, kuris pigo pagrindinių valiutų atžvilgiu. Nors paskelbti JAV ekonominiai duomenys buvo pakankamai geri, tačiau stiprėti doleriui ko gero sutrukdė kiek labiau pesimistiškas Federalinio rezervų banko pranešimas. Europos akcijų rinkos indeksas FTSEurofirst pakilo 0.7%, JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 dieną baigė atitinkamai 0.94% ir 1.12% prieaugiais.

Kinijos nekilnojamojo turto rinka pradeda perkaisti, o investuotojai turėtų būti atsargūs, perspėja „Nomura Asset Management“. „Nomura Asset Management“ valdytojas Shen Xiaomin Bloomberg televizijai Honkonge pareiškė, kad būsto rinka pagrindiniuose Kinijos miestuose pradeda akivaizdžiai perkaisti. Valdytojas teigė, kad ekonomikoje sukasi per daug pinigų.

Augančios būsto kainos Kinijoje gali paskatinti Centrinį banką jau šį mėnesį padidinti palūkanų normą, teigia vyresnysis vyriausybės ekonomistas Zhu Baoliangas. Z. Baoliangas anksčiau tikėjosi, kad Centrinis bankas palūkanų normos nekeis iki liepos mėn., tačiau, anot jo, tai gali įvykti jau ir šį mėnesį, nes nekilnojamojo turto sektorius nerodo jokių nusistovėjimo ženklų. Ekonomistas prognozuoja, kad vartotojų kainų infliacija kovo mėn. gali būti žemesnė nei 2,7 proc.

Pirmąjį pusmetį pasaulio ekonomika toliau augs, ypač turėtų kilti didžiųjų išsivysčiusių šalių ūkiai, mano Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančio investicinio banko „Evli“ analitikai. Tuo pat metu Kinijos augimą šios šalies vyriausybė ėmėsi stabdyti, griežtindama monetarinę politiką. Kinijos ekonomika smarkiai kilo nuo praėjusių metų pavasario, todėl pradėta baimintis naujų burbulų. Augimą ypač skatino vykdomi infrastruktūros projektai ir bankų išduodamos paskolos privačiam sektoriui.

Kinijos ekonomikos augimas antroje šių metų pusėje greičiausiai sulėtės, taip pat kartu turėtų smukti ir nekilnojamojo turto kainos, teigia Zong Qinghou, trečias turtingiausias žmogus šalyje. Nekilnojamojo turto rinka turėtų susilpnėti, nes Kinijos vyriausybė leido suprasti, kad ji nori kainų kritimo. Z. Oinghou pridūrė, kad nekilnojamasis turtas tapo svarbiausia Kinijos pramone. Kinijos vyriausybė sausio mėn.

Krizės akivaizdoje net amerikiečiai pripažįsta, kad pasaulio ekonomikos lyderės pozicijas perima Kinija. Europiečiai šią šalį vertina prieštaringai – vienus ji traukia, kitus baugina. Nors pagal Lietuvos statistiką Lietuvos verslas į Kinija visiškai neinvestuoja, tačiau pačios Kinijos pateikti duomenys rodo, kad per metus buvo apie 6 mln. dolerių investicijų iš kurių 2 mln. minėtų pinigų buvo investuoti į tekstilės pramonę.

Japonijos ekonomika auga greičiau nei tikėtasi, rašo „bbc.co.uk“. Japonijos ekonomika paskutiniaisiais 2009-ųjų mėnesiais augo daugiau nei planuoti 1.1 proc., rodo vyriausybės pateikti duomenys. Nepaisant kilimo spalio – gruodžio mėnesiais per pastaruosius metus ekonomika susitraukė 5 proc. Šalis išlieka antrąją pagal dydi pasaulyje ekonomika, nors ją grasinasi aplenkti Kinija.

Pastaruoju metu investuotojų dėmesį patraukusios Kinijos valdžios užuominos apie bazinių palūkanų normų didinimą bei skolinimo sąlygų sugriežtinimą šalies bankams neigiamai paveikė pasaulio akcijų rinkas. Investuotojai baiminasi, kad tokie veiksmai pristabdys ypač sparčiai  augančią šalies ekonomiką.

Nors praėjusią savaitę akcijų rinka svyravo dėl Kinijos vyriausybės pastangų pristabdyti augimą, tačiau nuosmukis suteiktų daugiau galimybių JAV investuotojams. Kinija padidino bankų rezervo normą, šis žingsnis gali prislopinti skolinimą ir pristabdyti ekonomikos augimą, kuri praėjusių metų paskutinį ketvirtį paaugo 10,7 proc.

Pasak „Asian Development Bank“ ekonomisto, Kinijoje nėra įtikinamų priežasčių pakelti palūkanų normą, taip pat kaip nėra aiškių įrodymų, kad šalyje susiformavo nekilnojamojo turto burbulas. Donghyunas Parkas teigė, kad Kinijos nekilnojamojo turto rinkoje yra tam tikrų „perkaitimo“ požymių, tačiau nėra konkrečių įrodymų dėl susiformavusio burbulo.

Nepaisiant krizės, Kinijos užsienio valiutos rezervai toliau auga. 2009 m. šie padidėjo 24 proc. iki 2400 mlrd. JAV dolerių. Norėdama išlaikyti savo valiutos vertę žemame lygyje, Kinija supirkinėja JAV dolerį ir kitas užsienio valiutas. Vis dėlto JAV dolerio, o tuo pačiu ir Kinijos rezervų nuvertėjimas pastaruoju metu kelia nerimą Pekinui.

Kinijos tiesioginės užsienio investicijos gruodžio mėnesį išaugo daugiau nei dvigubai lyginant su ankstesniais metais. 2009 metų gruodį, lyginant su ankstesniais metais, Kinijos tiesioginės užsienio investicijos išaugo 103 proc. iki 12,1 mlrd. JAV dolerių. Lapkritį kilimas siekė 32 proc. Per visus 2009 metus tiesioginės užsienio investicijos Kinijoje smuko 2,6 proc. iki 90,03 mlrd. JAV dolerių.

Jeigu politikai nesumažins ekonomikos skatinamųjų priemonių, Kinijos ekonomika šiais metais gali išaugti 16 proc., paspartindama infliaciją ir padidindama turto burbulų riziką. Jei Kinijos vyriausybė tokiais pat tempais, kaip 2009 metais, tęs ekonomikos skatinimo programą, šiais metais gali prasidėti ženklus ekonomikos perkaitimas, teigia Yao Zhizhong ir He Fan, Kinijos socialinių mokslų akademijoje ekonomistai.

Gruodį gamyba Kinijoje augo sparčiausiai per penkerius metus. Šis rodiklis paremia skaičiavimus, kad trečios pagal dydį pasaulio ekonomikos augimas gali siekti daugiau nei 10 proc. Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI), paremtas daugiau nei 400 gamybos įmonių apklausa, gruodį pakilo iki 56,1 punktų.

Ateinančiais metais akcijos Kinijoje gali kilti daugiau nei 30 proc. dėl fiskalinės ir pinigų politikos, kurios laikosi Kinijos vyriausybė, teigia Springs Capital. Pasak Jenny Tian, per ateinančius šešis mėnesius dramatiškų pokyčių vyriausybės politikoje nebus, o tai palieka galimybę reikšmingam augimui. Shanghai Composite indeksas ateinančiais metais gali pakilti iki 4.200 punktų, t.y. 32 proc. daugiau nei dabartinė indekso reikšmė.

Kinijos prekybos ministras Zhong Shan teigia, kad Kinija neatsipalaiduos ir 2010 m. stengsis užimti dar didesnę pasaulio rinkos dalį. Kinija, kuri šiais metais galbūt aplenkė Vokietiją kaip didžiausią pasaulio eksportuotoją, yra didelė prekybos tauta, tačiau dar nėra galinga prekybos tauta, teigė Z. Shan. Z. Shan užtikrintai pareiškė, kad Kinijos eksportas 2010 m. augs ir dėl to nekyla jokių abejonių.

Kinijos centrinio banko atstovas Jiao Jinpu teigia, kad Kinijos ekonomika yra ant „perkaitimo slenksčio" ribos, dėl to, kad per pastaruosius mėnesius įsibėgėjo pinigų kiekio augimas. Sprendžiant iš pagreitėjusios pinigų cirkuliacijos, Kinijos ekonomikos perkaitimas prasidės netrukus, teigė J. Jinpu. Lapkričio mėn. lyginant su praėjusiais metais vartotojų kainos Kinijoje išaugo 0,6 proc. - pirmas pakilimas po devynis mėnesius užsitęsusio smukimo.

Kinijos tiesioginės užsienio investicijos lapkritį augo greičiausiu tempu per 16 mėnesių, paskatintos stiprėjančios trečios pagal dydį pasaulio ekonomikos. Lyginant su praėjusiais metais, Kinijos tiesioginės užsienio investicijos išaugo 32 proc. iki 7,02 mlrd. JAV dolerių. Spalį augimas buvo ženkliai mažesnis ir siekė 5,7 proc. Kinijos ekonomika per trečią metų ketvirtį paaugo daugiausiai per metus. Ekonomistai prognozuoja, kad 2010 metais kilimas sieks 9,3 proc.

Kinija susiduria su padidėjusiais sunkumais palaikydama augimą vidaus vartojime, skelbia Bloomberg. NDRC agentūra teigia, kad išorės paklausa taip pat yra sudėtingoje padėtyje ir šalies ekonomikos atsigavimas dar nėra tvirtas. Naujienų agentūra Xinhua skelbė, kad Kinija ir toliau laikysis tokios pat pinigų politikos ir fiskalinės politikos tam, kad sustiprintų šalies ekonomiką.

Lapkritį Kinijos pramonės produkcija išaugo daugiau nei buvo tikimasi, o eksporto nuosmukis – mažiausias per daugiau nei metus. Lyginant su praėjusiais metais, Kinijos pramonės produkcija išaugo 19,2 proc. Ekonomistai laukė 18,2 proc. kilimo. Eksportas sumenko 1,2 proc., o vartotojų kainos pakilo 0,6 proc. – pirmas kilimas per 10 mėnesių.