kaimo reikalų komitetas

Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė siūlymui liberalizuoti iki 65 laipsnių stiprumo naminių alkoholinių gėrimų, arba „naminukės“ gamybą. Trečiadienį komitetas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, tačiau prašo Ekonomikos komiteto tobulinti projektą pagal Vyriausybės pasiūlymus. Vyriausybės praėjusią savaitę pateiktoje išvadoje Seimui teigiama, kad samanę bei kitus tradicinius gėrimus – iki 1 tūkst.

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) persigalvojo ir nutarė nebetirti situacijos žemės ūkyje. Seimui jis siūlo visai atmesti tokio tyrimo iniciatyvą. Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo 7 komiteto nariai, prieš buvo konservatorius Kazys Starkevičius, o susilaikė „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius. Komitetas nesvarstė iki šiol pateiktų nei opozicijos, nei „valstiečių“ siūlymų, kokius klausimus, susijusius su žemės ūkio reikalais, jis turėtų ištirti.

 Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritaria opozicijos siūlymui sukurti komisiją dėl didelių žemės plotų įsigijimo. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį. Šį klausimą dar svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o tada galutinai balsuos Seimas. „Jau tą patį tyrimą atlieka prokuratūra, kitos institucijos. Tegu jos ir tiria.

Seimas antradienį svarstydamas naują parlamentinių komitetų sudėtį nesutiko išleisti konservatoriaus Vytauto Juozapaičio į Kaimo reikalų komitetą ir jis lieka dirbti Kultūros komitete, taip jį išsaugodamas. Kartu Seimas atmetė opozicijos siūlymą iš Ekonomikos komiteto braukti Socialdemokratų darbo frakcijos atstovą Artūrą Skardžių, nors už tai balsavo pats Ekonomikos komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius.

 Seimo narys konservatorius operos solistas Vytautas Juozapaitis nusprendė palikti parlamentinį Kultūros komitetą ir dirbti Kaimo reikalų komitete. Šis jo išėjimas gali paralyžiuoti Kultūros komiteto darbą. „Labai dėkoju gerbiamai Rimai Baškienei, ji pasakė labai gerą dalyką, kad komitetuose yra ne tik dirbama, bet ir mokomasi, todėl aš prašysiu savo frakcijos būti perkeliamas į Kaimo reikalų komitetą.

Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė patobulintam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo iniciatoriai siūlo leisti skersti maistui ūkinius gyvūnus, prieš tai jų neapsvaiginus, kai gyvūnai skerdžiami tam tikrais metodais, kokių reikalauja religinės apeigos ir skerdžiami skerdykloje. Žemės ūkio ministerijai arba jos įgaliotai institucijai siūloma nustatyti priemones, leisiančias užtikrinti tokio tikslinio skerdimo kontrolę.

Seimas po svarstymo pritarė Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą ES, kuriuo numatoma įtvirtinti fizinio asmens bankroto galimybę. Už teisės akto projektą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 6 parlamentarai. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą. Projekto rengimą paskatino tai, kad dabartinis teisinis reglamentavimas nesudaro galimybės fiziniams asmenims skelbti bankrotą.

Seimo Kaimo reikalų komitetas reiškia susirūpinimą, kad pernai priimtame naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatyme numatytas žemės vertinimas pagal žemės rinkos vertę nepakankamai atitinka žemės ūkio paskirties žemės vertinimo kriterijus, kur pagrindinis rodiklis yra žemės derlingumas. Todėl parlamentinis komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai sudaryti darbo grupę, kuri išnagrinėtų galimybę, nustatant dirbamos žemės ūkio paskirties žemės mokestinę vertę, atsižvelgti į žemės našumo balą.

Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektui, kuriuo siūloma sugriežtinti sankcijas už žemės apleidimą ir nesiėmimą apsaugos priemonių su augalų kenkėjais ir ligomis. Šis komitetas taip pat pritaria siūlymui sugriežtinti žemės ūkio produktų tiekėjų atsakomybę už žemės ūkio produktų saugos, kokybės, ženklinimo ir apskaitos reikalavimų nesilaikymą.

Pokyčiai kaime, jo plėtros perspektyvos apžvelgti trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje, skirtoje Seimo Kaimo reikalų komiteto 20-ties metų veiklai paminėti. Lietuvos kaime sėkmingai vyksta per pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius prasidėję teigiami pokyčiai: formuojasi privatus žemės ūkio sektorius, kuriasi šeimos ūkiai, diegiamos naujos technologijos. Pasak šio komiteto pirmininko Edmundo Pupinio, agrarine valstybe šimtmečius buvusi mūsų šalis išliko ir XXI amžiuje.